Hiacintai priklauso lelijinių šeimos augalams. Daugiau kaip 30 rūšių hiacintų, kurie savaime auga Pietų Europos, Mažosios ir Vakarų Azijos, Afrikos uolų atšlaitėse, o Lietuvoje darželiuose auga tik viena rūšis - rytinis hiacintas, kilęs Turkijos, Sirijos, Libano.

Laima TRUMPYTĖ
Mažojoje Azijoje, kur hiacintai auga kaip laukiniai augalai, jie vertinami jau nuo senų laikų, tad net antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų jau buvo auginami kaip ryškus sodų akcentas.
Kada hiacintus pamėgo europiečiai, dabar sunku pasakyti. Pasak vienų šaltinių, jie Anglijos ir Italijos soduose pradėti auginti XVII amžiuje, pasak kitų - daug anksčiau. Tačiau gerai žinoma, kad hiacintus, kaip ir tulpes, tiek Europoje, tiek pasaulyje išpopuliarino olandai.
Iš Olandijos tarpukaryje ir į Lietuvą atkeliavo pirmieji hiacintų svogūnėliai.
Šiai kvapiai gėlei vardą davė senovės graikai. Ir net sukūrė apie ją mitą.
Vėjų dievui Zefyrui taip patiko dievo Apolono favoritas jaunuolis Hiakintas, kad vis stengėsi vienaip ar kitaip atkreipti jo dėmesį. Tačiau nesulaukęs atsako , kai Apolonas mokė numylėtinį svaidyti diską, tą diską nukreipė jaunuoliui į galvą.
Hiakintas mirė iš karto, o iš nutekėjusio jo kraujo dievas Apolonas išaugino nuostabią gėlę, kurį ir buvo pavadinta velionio jaunuolio vardu. Tad Graikijoje, bent senovėje, hiacintas buvo liūdesio gėlė.
Tačiau kitose šalyse hiacintas su liūdesiu nesiasocijuoja, juk ne veltui bent du krikščionybės tūkstanmečius tėvai ir sūnus, ir dukras krikštija Hiacintais (vardadienis rugpjūčio 17-ąją ir rugsėjo 11-ąją) ir Hiacintomis (vardadienis sausio 30-ąją).
Tad jei nusipirkote hiacintą vazonėlyje, labai svarbu, kad žemė nesudžiūtų. Tačiau laistyti žemę patariama aplink svogūną.
Jei norime, kad ilgiau žydėtų ir būtų sodresnė spalva, nereikia laikyti šiltai: vėsesnėje vietoje jis žydės žymiai ilgiau. Kadangi ši gėlė mėgsta šviesą, todėl galima parinkti saulės apšviestą vietą.
Peržydėjusį hiacintą reikia mažiau laistyti, o lapams nuvytus svogūną iš vazono jau reikia išimti.
Jei norite hiacintus ir kitą pavasarį pražydinti, žydėjimo metu du-tris kartus patręškite, o svogūnus iki rudens laikykite 20-25 laipsnių šilumoje.
Galima nužydėjusį hiacintą persodinti į gėlyną, kad kitą pavasarį jis vėl žydėtų lauke.
Tačiau būtina atminti, kad hiacintų auginimas yra sudėtingas. Juos reikia sodinti rudenį pradėjus rausti klevų lapams į gerai drenuotą dirvožemį saulėtoje vietoje, prieš žiemą geriau mulčiuoti durpėmis ar uždengti eglišakiais, o pavasarį tręšti žydinčioms gėlėms skirtomis kompleksinėmis trąšomis.
Po žydėjimo pageltus lapams svogūnus vėl reikia iškasti r iki rudens laikyti sausoje šiltoje vietoje.