Raudonieji burokėliai yra kilę iš laukinio buroko, kuris savaime vis dar auga Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakraščiuose, Indijoje ir Kinijoje.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Nors raudonieji burokėliai yra gan išvaizdūs augalai, bet jie vertinami ne už grožį. Jau ne vieną tūkstantmetį jie yra vieni iš pagrindinių daržovių Europoje ir Azijoje.

Runkelio genties daržovė
Burokėlis iš burnotinių šeimos ir runkelio genties yra dvimetė daržovė. Ji pasižymi apvaliais tamsiai raudonais šakniavaisiais, stačiais ryškiai raudonais lapkočiais, dideliais žaliais lapais su raudonomis gyslomis.
Antraisiais metais ši daržovė užaugina stiebą su smulkiais žiedeliais, kuriems subrendus sunoksta netaisyklingos formos sėklos.
Raudonieji burokėliai yra kilę iš laukinio buroko, kuris savaime vis dar auga Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakraščiuose, Indijoje ir Kinijoje.
Manoma, kad burokėliai pradėti auginti kaip daržovės dar antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą Persijoje, vėliau – senovės Graikijoje, Romoje. Tiesa, čia šios daržovės laikytos ne tik tinkančiomis maistui, bet ir vaistams.
Vėliau raudonieji burokėliai paplito itin plačiai – jau XVI amžiuje jie buvo pradėti auginti Lietuvoje.

Maistui tinka viskas
Kodėl burokėliai taip išpopuliarėjo? Nes maistui tinka ne tik mėsingi šakniavaisiai, bet ir švieži lapkočiai su lapais. Kita vertus, burokėlių šakniagumbius nėra sudėtinga išlaikyti per žiemą – jie nepraranda ar beveik nepraranda maistingųjų savybių.
Be to, burokėlius nėra sudėtinga auginti. Jie mėgsta šviesą ir nors jauniems daigams reikia drėgmės, paaugę jie tampa atsparesni sausam orui.
Puikiai šios daržovės auga vidutinio sunkumo dirvose, mėgsta trąšią žemę, bet nepakenčia šviežio mėšlo.
Tiesa, burokėlių sėklos dygsta ilgai, todėl norint ankstyvo derliaus mirkytas sėklas sėti reikia balandžio pabaigoje. Žiemos atsargoms labiausiai tinka gegužės viduryje pasėti, o paskui bent porą kartų gerai išretinti ir apkaupti burokėliai.
Pagrindiniai raudonųjų burokėlių kenkėjai yra sprakšiai, spragės, runkeliniai nematoidai, runkelinės musės, o ligos – lapų rudmargė, netikroji miltligė, tikroji miltligė, baltuliai.

Stiprina kraują
Šakniavaisiuose yra 9-16 proc. cukraus, iki 3 proc. baltymų, iki 1,4 proc. celiuliozės, iki 1,3 proc. mineralinių medžiagų, rūgščių, vitaminų, o jodo yra daugiau nei kitose daržovėse.
Tad bet koks patiekalas iš burokėlių – sriuba, mišrainė, troškinys – yra naudingas sveikatai.
Nuo seno žinoma, kad burokėliuose esančios aktyvios medžiagos stiprina kraują, kraujagyslių sieneles, aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, skatina skrandžio rūgšties susidarymą, valo nuodingus medžiagų apykaitos produktus, naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, neleidžia užkietėti viduriams, reguliuoja skydliaukės darbą.
Burokėlių sultys stiprina nagus, odą ir plaukus, stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Tačiau būtina žinoti, kad sultys gali pakenkti sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei tiems, kurių padidėjęs kraujo krešumas.