Kasmet pomidorų augintojai susiruošia į kovą su pomidorus puolančiomis ligomis. Dėl drėgno oro ir temperatūrų kaitos labiausiai pomidorus pažeidžia maras. Jei ant jūsų augančių pomidorų pasirodo bronzinės spalvos dėmės (apatinėje lapų pusėje) – pilkos apnašos, paskui pažeidžiami žali pomidorų vaisiai, galite įtarti pomidorų ligą, kuri dažniausiai vystosi esant drėgnam orui ir temperatūrų kaitai. Esant sausam orui, bakterijos žūsta, todėl pomidorai auga įprastai. Patyrę sodininkai pataria pomidorų nesodinti šalia bulvių lauko. Taip pat pasirūpinti geru vėdinimu šiltnamiuose. Pasirodžius pirmiems ligos požymiams, reikia naudoti profilaktines priemones. Anksti pasodinti pomidorai nukenčia nuo puvinio.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Aikštingoji sausligė – žalinga pomidorams
Pomidorų sausligė – labai žalinga lauke ir šiltnamiuose plintanti liga. Ja serga pomidorai, bulvės ir daugelis kitų bulvinių šeimos augalų. Ligos požymiai išryškėja ant žemutinių lapų: atsiranda rudų apskritų arba netaisyklingų, koncentriškai rievėtų 0,5–1 cm skersmens dėmių. Palankiu metu greitai apsikrečia ir aukščiau esantys lapai, kartais – lapkočiai ir stiebai. Vėliau sausligė puola ir vaisius. Ja sergančių pomidorų lapai anksti nudžiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Palankiais jai plisti metais supūva daug vaisių, ypač sutrūkinėjusių dėl nenormalaus drėgmės kiekio dirvoje. Taigi sausligė mūsų šalyje yra viena žalingiausių pomidorų ligų. Ligos sukėlėjas žiemoja su augalų liekanomis, kartais – ir su sėklomis. Sausligės gali pavykti išvengti sėjant beicuotą sėklą. Būtina laikytis sėjomainos ir neauginti pomidorų kaimynystėje su bulvėmis. Svarbu dezinfekuoti šiltnamių žemę. Vegetacijos metu keletą kartų augalus reikėtų apipurkšti fungicidais, o šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą. Nuskynus paskutinį derlių, svarbu sunaikinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

Kai vaisiai ima pūti...
Viršūninis pomidorų puvinys – fiziologinė liga. Ją sukelia nepalankios augalų, auginamų šiltnamiuose ir atvirame grunte, sąlygos: kalcio trūkumas, dideli dirvos ir aplinkos temperatūrų svyravimai. Ligotas vaisiaus vietas gali pažeisti bakterijos, grybai. Jie, kaip antriniai kenkėjai arba ligos palydovai, sukelia minkštąjį puvinį ir vaisiaus irimą. Priklausomai nuo pažeidimo laiko, sąlygų, augalo, derliaus nuostoliai svyruoja nuo vos pastebimų praradimų iki 70 proc. Viršūninis puvinys yra neinfekcinė liga, ji neplinta iš augalo į augalą, iš vaisiaus į vaisių, ją sukelia ne vabzdžiai ir ne kenksmingi mikroorganizmai, purkšti fungicidais ir insekticidais neveiksminga.
Pirmieji išoriniai ligos požymiai pomidorų vaisiuose – mažos, vandeningos dėmelės neprinokusių žalių vaisių viršūnėse arba netoli jų. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja bręstant vaisiams, kai jie būna užaugę nuo trečdalio iki dviejų trečdalių dydžio. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus paviršiaus ploto. Pažeisti audiniai džiūsta, pakenkta vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro kieta, tampa tamsiai rudos spalvos, vėliau pajuosta. Visas pažeistas plotas pasidaro plokščias arba įdumba. Pažeidimo vietoje gali išryškėti juodos linijos – vandens indai.
Retai viršūniniu puviniu augalai serga, kai jie laistomi gerai subalansuotu trąšų tirpalu, kai dirvoje yra tinkama kalcio ir kitų tirpiųjų druskų pusiausvyra. Svarbu išlaikyti dirvoje reikiamą fosforo, kalio ir magnio santykį su kalciu. Nepatartina naudoti trąšų, kurios turi didelį azoto kiekį amonio ar nitrato grupėse, ir labai tirpių fosforo, magnio ar natrio druskų.

Kova su pomidorų ligomis
Pastebėjus pirmuosius pomidorų ligos požymius, reikia imtis ryžtingų priemonių, kad liga neišplistų. Ligų kamuojamus pomidorus reikia laikyti kuo sausiau, net kiek laiko nelaistyti, nes žema santykinė oro drėgmė, aukšta temperatūra ir vėdinimas – geriausias vaistas. Stipriai susirgusius pomidorus patariama pašalinti, reikia nuskinti pažeistus jų lapus, vaisius ir nupurkšti fungicidais.
Vos pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai nuo maro, sausligės ir kitų grybinių ligų padės purškimas fungicidais. Fungicidais purškiama kas 7–10 dienų, jei pomidorai serga, ir kas 14 dienų profilaktiškai, jei nėra ligos požymių. Nuo seno žinomi vario grupės preparatai, tokie kaip bordo skiedinys. Nupurškus pomidorus fungicidais, 3–5 dienas nerekomenduojama jų skinti.

Pomidorų maro požymiai
Pažeisti lapai netrukus ima džiūti, o visame šiltnamyje galima užuosti džiūstančio šieno kvapą. Maras pažeidžia ne tik stiebus ir lapus, bet ir vaisius, ypač žalius. Ant jų atsiranda rudų, netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, plintančių tiek vaisiaus paviršiuje, tiek ir viduje. Nors pomidorų veislių ir hibridų yra sukurta begalė, kaip bebūtų gaila, visiškai atsparių ligai nėra. Kai kurios veislės atsparios tik iš dalies ir žymimos simboliais Ph arba Pi.
Šiltnamiuose, ypač dengtuose plėvele, pomidorai suserga dar pavasarį. Lietingu oru, kai šiltnamius sunku vėdinti ir sumažinti santykinę oro drėgmę, dėl maro 3–4 kartus sumažėja arba prarandamas beveik visas pomidorų derlius. Ligos sukėlėjas žiemoja bulvių gumbuose, šiltnamyje likusiuose nukritusiuose pomidorų vaisiuose, kartais pomidorų sėklų plaukeliuose ir luobelėje.
Dažnai pirmieji maro židiniai šiltnamiuose ir susidaro ten, kur buvo likę pomidorų augalų, vaisių likučių. Juose užkratas išsilaiko iki kitų metų. Todėl labai svarbu po sezono tinkamai sutvarkyti šiltnamį, pašalinti visas augalų liekanas, išrinkti nukritusius supuvusius vaisius, giliai sukasti žemę. Tai ypač aktualu, jei pomidorus norėsite sodinti vėl tame pačiame šiltnamyje.