Šaltalankis – Hippophae (iš graikiškų žodžių: hippos – arklys, pacas – žvilgantis, spindintis), nes dar senovėje pastebėta, kad jo lapais pašerti sergantys arkliai pasveiksta.
Liudvikas RULINSKAS
Provizorius
Tai daugiametis augalas, dygus, 1,5 – 6 metro aukščio, medelis arba krūmas, dvinamis augalas. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, vieni individai turi moteriškus, kiti – tik vyriškus žiedus. Vyriškieji žiedai susitelkę į žirginius ūglius apatinėje dalyje, moteriškieji – pavieniai arba į nedidelės kekes. Vaisiai subręsta rudenį, laikosi ant šakų visą žiemą. Tai geltoni arba oranžiniai, sultingi, rūgštūs, kaulavaisiai (netikros uogos). Dera ketvirtaisiais-penktaisiais metais, ant medžių gali išsilaikyti iki pavasario.
Auga sudarydamas tankius brūzgynus, upių ir ežerų šlaituose, pajūryje, kopose, smėlynuose ir žvyriniuose dirvožemiuose.
Pastaraisiais metais pradėtas kultivuoti, išvesta daug rūšių. Paplitęs Vidurio ir Šiaurės Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Afganistane, Kaukaze, Mongolijoje, Tianšanyje, Pamyre, Altajuje, Sajanuose, Sibire, Himalajuose, Vidurinėje Azijoje, sutinkamas Baltijos pajūryje, Dono ir Dunojaus žemupiuose, ten daugiausiai vaisių ir surenkama. Dauginasi sėklomis ir ūgliais.
Lietuvoje savaiminių nėra. Auginamas parkuose, soduose, auga vienos rūšies šaltalankis – dygliuotasis. Mėgsta augti saulėtose vietose, gyvena 20 – 40 metų.
Oranžinės uogos – vertingas vaistas
Šaltalankio šakelės būna lipte aplipusios smulkiomis, skaisčiai oranžinės spalvos uogomis. Reikia tik nepatingėti jų prisirinkti ir užsišaldyti žiemai. Užšaldytos uogos nepraranda savo gydomųjų savybių.
Labai gražiai apie šaltalankį atsiliepia G. Sviridinavas. Jis rašo: „Svarbiausia, dėl ko augalas vertinamas, – tai saldžiarūgštės, švelnaus skonio ir malonaus aromato uogos. Šių puikių vaisių skonis nenusakomas, jis būdingas tik šaltalankiui ir jokiai kitai uogai, jokiam kitam vaisiui. Pribrendusios šaltalankio uogos yra sultingos ir gana saldžios. Jose suderintas citrinos rūgštumas ir apelsino saldumas ir kažkas kita, tik šaltalankiui būdingas skonis. Kartu jaučiamas ananaso skonis ir aromatas.“
Šaltalankio uogos renkamos po pirmųjų šalnų, kai palyginti lengvai galima jas nukrėsti nuo stiebo ir šakų.
Šaltalankio gydomosios savybės
Šaltalankis dažnai vadinamas vaistu nuo šimto ligų, nes kokios tik ligos negydomos šiomis uogomis, jų sultimis ir aliejumi.
Šaltalankio uogos savo maistingumu beveik 6 kartus pranoksta juoduosius serbentus, 15 kartų – apelsinus, 27 kartus – bananus.
Šiuolaikinė tradicinė medicina šaltalankį rekomenduoja vartoti pasireiškus hipovitaminozei, nudegimams, praguloms tepti, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, gerklės, odos ligomis, ateroskleroze, hemorojumi, širdies bei kraujagyslių, nervų kepenų ligomis.
Gydymui paprastai renkami vaisiai, lapai ir sėklos. Kadangi visi produktai, pagaminti iš šaltalankio uogų, išsaugo jų gydomąsias savybes, visus juos sėkmingai galima vartoti gydymui ir profilaktikai.
Vertingiausias yra šaltalankio aliejus. Aliejus yra pačiose uogose ir sėklose. Sėklose yra iki 13 proc. aliejaus. Jo galima pasigaminti ir namų sąlygomis. Vieną kilogramą prinokusių uogų perrinkti, gerai jas nuplauti ir paberti ant rankšluosčių, kad nudžiūtų, po to emaliuotame puode sutraiškyti mediniu šaukštu ir išspausti per marlę. Aliejus gaminamas iš to, kas liko išspaudus sultis.
Iš pradžių liekanas gerai apdžiovinti atviroje orkaitėje. Kai išdžius, sumalti kavamale. Gautus miltelius sudėti į keraminį arba stiklinį indą ir užpilti alyvų, kukurūzų ar sterilizuotu nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:2. Mišinį laikyti tamsoje, kambario temperatūroje, pamaišyti. Po trijų savaičių šaltalankio aliejų nupilti ir supilstyti į tamsaus stiklo butelius. Šaltalankio aliejų reikia laikyti vėsioje vietoje ir ne ilgiau kaip vienerius metus.
Šaltalankio aliejus skatina žaizdų gijimą, greitina odos atsinaujinimo procesą, padeda atkurti kepenų funkcijas. Teigiami rezultatai pasireiškia gydant šaltalankio aliejumi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, kai sumažėjusi skrandžio sulčių sekrecija. Šiuo atveju šaltalankio aliejus vartojamas 3 – 4 savaites po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną.
Šaltalankio aliejus plačiai vartojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje.
Šaltalankio uogos – vertingas maisto produktas. Iš jų verdamos uogienės, džemai, spaudžiamos sultys, gaivieji vitaminingieji gėrimai.
Šaltalankis – ir naudingas maistas ir vaistas, tačiau juo piktnaudžiauti nevertėtų. Prieš šių preparatų vartojimą patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
