Sinonimai: alijošius, oželis, šimtametis, aliuosas. Ne vienas yra pagalvojęs, kad net jeigu nebūtų kitų vaistinių augalų, daug ligų išgydytų alavijas. Todėl ir nesenka šio augalo populiarumas. Net dygliai neapgina nuo tų, kuriems rūpi alavijo lapai ir sultys. Bet juk tam alavijas ir auga, kad gydytų, kol yra tikinčių jo gydomosiomis galiomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Liudvikas RULINSKAS
Provizorius
Alavijas – daugiametis, visada žaliuojantis, kambarinis, vaistinis ir dekoratyvus augalas, aukštu, tiesiu stiebeliu, sultingais lapais. Jis žydi dideliais oranžiniais žiedais. Jo tėvynė Pietų ir Rytų Afrika, auga Afrikos, Arabijos, Madagaskaro stepėse, yra 200 alavijo rūšių.
Lietuvoje savaime neauga. Auginamas kambariuose, šiltnamiuose, kaip vaistinis ir dekoratyvus augalas.
Alaviją žinojo mūsų proseneliai, močiutės ir seneliai, jis buvo plačiai vartojamas.

Kai kurios istorinės žinios
Alavijas buvo žinomas daugiau kaip 3000 metų prieš Kristų.
Senovės Egipte ir Graikijoje alaviju buvo gydomos pūliuojančios žaizdos, opos, taip pat vidurių užkietėjimai. Tyrimais nustatyta, kad alavijas turi bakteriocidinių ir uždegimus slopinančių savybių.
Per Antrąjį Pasaulinį karą šio augalo sultimis buvo gydomos ilgai negyjančios žaizdos ir opos.
Alavijas yra šiltųjų kraštų augalas, todėl mūsų šalyje auginamas kambariuose, šiltnamiuose. Alavijas nėra gražus, todėl kyla klausimas – kam jį auginti kambaryje? Nors alavijas ir neturi labai gražių žiedų ir saldaus kvapo, tačiau jis teikia daug naudos ir yra vertingas.

Alavijo gydomoji galia
Žymus rusų mokslininkas akademikas V. Filatovas nustatė, kad alavijo, laikomo tamsoje, žemoje temperatūroje, lapuose vyksta biologiniai procesai ir pasigamina medžiagos, kurios skatina gyvybinius procesus. Tos medžiagos vadinamos biogeniniais stimuliatoriais. Jie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimus, padidina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus.
Ant sužeistos vietos reikia uždėti švarų lino drobės gabalėlį su alavijo sultimis ir žaizda bemat užgis. Gilias ir negyjančias žaizdas reikia išplauti skiestomis alavijo sultimis, uždėti sultyse pamirkytą drobės gabalėlį ir perrišti. Rezultatai turėtų pagerėti.
Liaudies medicinoje vartojamos alavijo sultys, medaus ir sulčių mišinys ir kt. Sultimis gydome nudegimus, nušalimus, sunkiai gyjančias opas bei žaizdas. Sulčių mišinys su medumi arba riebalais žadina apetitą, jis tinka plaučių tuberkuliozės ir kitų ligų atvejais.
Alavijas stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui kovoti su ligomis. Įvairių šalių liaudies medicinos atstovai rekomenduoja daugybę veiksmingų ir efektyvių receptų.
Stenokardijai gydyti reikia nuskinti du apatinius 3–5 metų alavijo lapus (prieš tai septynias dienas augalo nelaistyti), susmulkinti mėsmale arba virtuvės kombainu, išspausti sultis, užpilti pusę stiklinės citrinos sulčių, įdėti pusę kilogramo medaus, kruopščiai išmaišyti mediniu šaukštu ir laikyti uždengtame stiklainyje šaldytuve. Tokio mišinio reikia valgyti po šaukštą tris kartus per dieną valandą prieš valgį. Mišinį vartoti 2–3 savaites.
Nusilpus ir išsekus organizmui, sergant sunkiomis ligomis vartojame mišinį, pagamintą iš 100 ml alavijo sulčių, 500 graikinių riešutų branduolių, 300 g medaus ir 3 citrinų sulčių. Vartoti po vieną arbatinį šaukštelį arba desertinį šaukštą tris kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.
Peršalus, sloguojant 4–5 kartus per dieną į kiekvieną šnervę įlašinti po 3–5 lašus sulčių ir pamasažuoti nosies spenelius.
Kai gydoma pneumonija, reikia susmulkinti du švarius 3–5 metų alavijo lapus, įdėti 3 šaukštus medaus, įpilti stiklinę šilto virinto vandens, kruopščiai išmaišyti, pakaitinti ant garų ir perkošti. Gerti tris kartus per dieną 20–30 minučių prieš valgį 1–1,5 mėnesio.
Visuomet būtų malonu, kad tarp įvairių kambarinių gėlių būtų ir alavijas. Tuomet, esant reikalui, turėsite tikrą ir tinkamą pagalbą. Mūsų močiutės jau seniai žinojo alijošių ir sėkmingai jį naudojo.
Rimtai susirgus visuomet patartina kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų. Prieš pradedant vartoti alavijo preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Piktnaudžiauti jais nevalia.
Kaip atrodo alavijas, tikriausiai žino kiekvienas. Dauguma žmonių yra matę šį augalą ir girdėję apie jo gydomąsias savybes. Kokių tik ligų jis negydo. Vargu ar rasime kitų augalų savo gydomąja galia prilygstančių alavijui.

Alavijas auga greitai
Kiekvienai šeimininkei derėtų namuose auginti alaviją. Tuo labiau, kad šis mielas augalas nereikalauja ypatingos priežiūros. Reikia tik įsigyti jauną alavijo ūgliuką, ne mažesnį kaip 3 centimetrų, pasodinti jį į vazonėlį su specialiai paruoštu dirvožemiu (3 dalys vėlėninės žemės, 1 dalis puvinio ir 0,5 dalies upės smėlio), laikyti šviesioje, bet vėsioje vietoje ir reguliariai ir saikingai jį laistyti, kartais lapelius apipurkšti vandeniu. Labai svarbu, kad žemė vazonėlyje būtų pakankamai drėgna, bet viršūninis jos sluoksnis – sausas. Kartą per mėnesį, išskyrus žiemą, alaviją reikia patręšti organinių ir mineralinių trąšų mišiniu.
Alavijas auga greitai, bet iki trejų metų gydymui netinkamas. Šiam tikslui geriausia naudoti 5–6 metų augalus. Prieš nupjaunant alavijo lapelius vaistams, reikia savaitę jo nelaistyti.
Nupjautus lapus rekomenduojama penkias dienas palaikyti šaldytuve, po to juos nuplauti virintu vandeniu, sumalti mėsmale ir išspausti sultis. Kad sultys ilgiau neprarastų savo gydomųjų savybių, jas reikia sumaišyti su medumi santykiu 8:1.