Vilnius, sausio 25 d. (ELTA).
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) rengiasi Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) operos "Figaro vedybos" premjerai. Ispanijos ir Argentinos kūrėjų komandos statomos klasikinės operos pirmieji spektakliai numatomi vasario 5, 6, 7, 9 ir 10 dienomis.
Pagrindinius vaidmenis operoje rengia kelios solistų sudėtys: Siuzaną dainuos sopranai Joana Gedmintaitė, Asmik Grigorian, Regina Šilinskaitė, Grafienę Roziną - sopranai Sandra Janušaitė, Sigutė Stonytė, Grafą Almavivą - baritonai Vytautas Juozapaitis, Dainius Stumbras, Figarą - bosai Egidijus Dauskurdis, Liudas Norvaišas, Kostas Smoriginas. Pažą dainuos sopranai Ona Kolobovaitė, Marta Lukošiūtė, Vilija Mikštaitė.
Lietuvos operos scenoje statytos ir į populiariausių operų dešimtuką pasaulyje įeinančių "Figaro vedybų" naujasis pastatymas LNOBT, žadama, bus mocartiškai žaismingas, kupinas rafinuotos ispaniškos elegancijos, subtiliu humoru nuspalvintos erotikos.
Spektaklį kuria tarptautinė menininkų komanda - ispanų režisierius Emilijus Sachis (Emilio Sagi), scenografas Danielis Bianko (Daniel Bianco), šviesų dailininkas Eduardas Bravo, choreografė Nurija Kastechon (Nuria Castejon). Kostiumus kuria dailininkė iš Argentinos Renata Šushaim (Schussheim). Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas - Martynas Staškus.
Tuo metu, kai amerikietis Džordžas Vašingtonas (George Washington) visomis išgalėmis stengėsi išgelbėti žiemos šalčio kaustomą savo armiją "Valley Forge", rašytojas Pjeras Ogiustinas Karonas de Bomaršė (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais) (1732-1799) - aktyvus Amerikos revoliucijos rėmėjas - Paryžiuje rašė savo "Figaro vedybas". Pjesė buvo baigta 1778 m. ir tryško visuotinės laisvės, lygybės ir brolybės idėjomis. Pjesė iš karto buvo karaliaus rūmų uždrausta, o autorius praleido 5 dienas kalėjime. Galiausiai su daugeliu pakeitimų pjesė Paryžiaus "Comedie Francaise" scenoje pasirodė 1784 m. Sulaukusi didelės sėkmės, ji buvo išversta į vokiečių kalbą, tačiau imperatorius Jozefas II šią pjesę tuoj pat uždraudė Vokietijoje ir Austrijoje.
Vis dėlto V. A. Mocartas ir jo libretistas Lorencas da Pontė (Lorenzo da Ponte) sugebėjo įtikinti imperatorių, kad, išėmus visas politines užuominas, geresnio siužeto komiškai operai nerasi.
"Figaro vedybose" Bomaršė tęsė savo "Figaro" trilogijos pirmosios dalies istoriją. Veiksmas vyksta vieną dieną Sevilijoje, kur visada šviečia saulė, kur šilta, auga apelsinai ir paslaptinguose rūmų sodeliuose taip ir maga skirti pasimatymus koketuojančiom gražuolėm. Grafas Almaviva vedė savo mylimąją Roziną, tačiau jų santuoka ilgainiui gerokai apkarto dėl nuolatinio grafo flirto su kitomis moterimis. Figaras baigė savo kirpėjo karjerą ir tapo grafo Almavivos dvaro vyriausiuoju valdytoju, be to, susižadėjo su Siuzana - grafienės Rozinos kambarine, kuriai akivaizdžiai neabejingas ir pats grafas. Senasis Bartolas vėl grįžo prie savo planų atkeršyti Figarui už tai, kad šis padėjo atimti iš jo augintinę Roziną; daktarui padeda landusis dvaro muzikos mokytojas Bazilijus. Prie šio spalvingo veikėjų būrio prisidėjo ir nuolat įsimylėjęs paauglys, pažas Kerubinas, senmergė intrigantė, Bartolo tarnaitė Marcelina ir kiti...
Nors opera "Figaro vedybos" pastatymų dažnumu nusileidžia kitai V. A. Mocarto operai "Don Žuanas", Lietuvos operos scenoje Vilniuje "Figaro vedybos" anksčiau buvo statytos ne kartą - muzikologo Jono Bruverio duomenimis, pirmąkart - vokiečių okupacijos metais (1944), vėliau - 1988-aisiais.
Pagrindinius vaidmenis operoje rengia kelios solistų sudėtys: Siuzaną dainuos sopranai Joana Gedmintaitė, Asmik Grigorian, Regina Šilinskaitė, Grafienę Roziną - sopranai Sandra Janušaitė, Sigutė Stonytė, Grafą Almavivą - baritonai Vytautas Juozapaitis, Dainius Stumbras, Figarą - bosai Egidijus Dauskurdis, Liudas Norvaišas, Kostas Smoriginas. Pažą dainuos sopranai Ona Kolobovaitė, Marta Lukošiūtė, Vilija Mikštaitė.
Lietuvos operos scenoje statytos ir į populiariausių operų dešimtuką pasaulyje įeinančių "Figaro vedybų" naujasis pastatymas LNOBT, žadama, bus mocartiškai žaismingas, kupinas rafinuotos ispaniškos elegancijos, subtiliu humoru nuspalvintos erotikos.
Spektaklį kuria tarptautinė menininkų komanda - ispanų režisierius Emilijus Sachis (Emilio Sagi), scenografas Danielis Bianko (Daniel Bianco), šviesų dailininkas Eduardas Bravo, choreografė Nurija Kastechon (Nuria Castejon). Kostiumus kuria dailininkė iš Argentinos Renata Šushaim (Schussheim). Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas - Martynas Staškus.
Tuo metu, kai amerikietis Džordžas Vašingtonas (George Washington) visomis išgalėmis stengėsi išgelbėti žiemos šalčio kaustomą savo armiją "Valley Forge", rašytojas Pjeras Ogiustinas Karonas de Bomaršė (Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais) (1732-1799) - aktyvus Amerikos revoliucijos rėmėjas - Paryžiuje rašė savo "Figaro vedybas". Pjesė buvo baigta 1778 m. ir tryško visuotinės laisvės, lygybės ir brolybės idėjomis. Pjesė iš karto buvo karaliaus rūmų uždrausta, o autorius praleido 5 dienas kalėjime. Galiausiai su daugeliu pakeitimų pjesė Paryžiaus "Comedie Francaise" scenoje pasirodė 1784 m. Sulaukusi didelės sėkmės, ji buvo išversta į vokiečių kalbą, tačiau imperatorius Jozefas II šią pjesę tuoj pat uždraudė Vokietijoje ir Austrijoje.
Vis dėlto V. A. Mocartas ir jo libretistas Lorencas da Pontė (Lorenzo da Ponte) sugebėjo įtikinti imperatorių, kad, išėmus visas politines užuominas, geresnio siužeto komiškai operai nerasi.
"Figaro vedybose" Bomaršė tęsė savo "Figaro" trilogijos pirmosios dalies istoriją. Veiksmas vyksta vieną dieną Sevilijoje, kur visada šviečia saulė, kur šilta, auga apelsinai ir paslaptinguose rūmų sodeliuose taip ir maga skirti pasimatymus koketuojančiom gražuolėm. Grafas Almaviva vedė savo mylimąją Roziną, tačiau jų santuoka ilgainiui gerokai apkarto dėl nuolatinio grafo flirto su kitomis moterimis. Figaras baigė savo kirpėjo karjerą ir tapo grafo Almavivos dvaro vyriausiuoju valdytoju, be to, susižadėjo su Siuzana - grafienės Rozinos kambarine, kuriai akivaizdžiai neabejingas ir pats grafas. Senasis Bartolas vėl grįžo prie savo planų atkeršyti Figarui už tai, kad šis padėjo atimti iš jo augintinę Roziną; daktarui padeda landusis dvaro muzikos mokytojas Bazilijus. Prie šio spalvingo veikėjų būrio prisidėjo ir nuolat įsimylėjęs paauglys, pažas Kerubinas, senmergė intrigantė, Bartolo tarnaitė Marcelina ir kiti...
Nors opera "Figaro vedybos" pastatymų dažnumu nusileidžia kitai V. A. Mocarto operai "Don Žuanas", Lietuvos operos scenoje Vilniuje "Figaro vedybos" anksčiau buvo statytos ne kartą - muzikologo Jono Bruverio duomenimis, pirmąkart - vokiečių okupacijos metais (1944), vėliau - 1988-aisiais.
