Lietuvos rašytojų sąjungos klube ketvirtadienį pristatomas rašytojo Vytauto Martinkaus istorinis romanas "Žemaičio garlėkys" apie Lietuvos aviacijos pradininku laikomą XIX a. išradėją Aleksandrą Griškevičių.

Pasak knygos sutiktuvių rengėjų, autoriui pavyko sukurti emocingą, įtaigų vieno žmogaus gyvenimo pasakojimą, kuris atskleidžia ir visos Lietuvos XIX a. gyvensenos detales, narplioja žmonių tarpusavio, šeimos santykius.

Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius (1809-1863) Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas. Didelę gyvenimo dalį A. Griškevičius skyrė aviacijai, kuria susidomėjo gyvendamas Šiauliuose, kur dirbo miesto rotušės sekretoriumi.

A. Griškevičius teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti. Iš pradžių statė oro balionus su specialiais valdymo įtaisais, vėliau ėmė projektuoti lėktuvų modelius, tyrinėti plokštumos keliamąją galią. Stebėdamas paukščius priėjo prie išvados, kad lėktuvų sparnų plotis turi būti proporcingas kūno dydžiui ir svoriui. Statė ir didelius aitvarus, mėgindavo jais skraidyti. Vėliau projektavo lėktuvų modelius su nejudančiais sparnais. 

Vieną iš geriausių savo projektų A. Griškevičius aprašė studijoje "Menas skraidyti" rusų kalba, kurią 1843 m. įteikė Šiaulių miesto magistratui, norėdamas gauti pinigų lėktuvo statybai. Veikalas buvo persiųstas Rusijos mokslų akademijai, aptartas tuometinėje spaudoje, tačiau autorius paramos negavo, bet savo svajonės neatsisakė, pats darė skraidymo aparatus ir juos bandė gyvendamas Šiauliuose ir Kaune.

Knygos "Žemaičio garlėkys" sutiktuvių vakarą ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas, dalyvaus literatūrologas profesorius Petras Bražėnas, Lietuvos aviacijos istorikas Gytis Ramoška, literatūros gerbėjai ir aviacinė bendruomenė.