Valstybinė kalbos komisija sako neturinti teisinio pagrindo nustatyti privalomąsias asmenvardžių rašymo normas, kaip to reikalauja Seimo narys Gintaras Songaila.
G. Songaila Kalbos komisijai prikiša, kad ji, "nepaisydama daugelio kalbos specialistų nuomonės ir reikalavimų, buvo nusišalinusi nuo vieningai reglamentuojamo" kitų kalbų asmenvardžių rašybos problemų sprendimo, nes, "komisijos pirmininkės žodžiais, tam buvo būtinas politinis sprendimas".
Kalbos komisija, atsakydama Seimo nariui G. Songailai, atkreipia Seimo ir visuomenės dėmesį į tai, kad visus savo sprendimus ji priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, pirmiausia Valstybinės kalbos įstatymu.
Pasak Valstybinė kalbos komisijos, šiame įstatyme asmenvardžiai nereglamentuojami - tik nurodyta, kad jų vartojimą apibrėžia kiti įstatymai. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. nutarime "Dėl Vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" nustatytas jų rašymas piliečio pase, Civiliniame kodekse - civilinės būklės aktų įrašuose. Taigi, pabrėžia Kalbos komisija, Lietuvos Respublikoje įstatymais reglamentuojamas tik asmenvardžių rašymas dokumentuose, o sprendimus šiuo klausimu pagal kompetenciją gali priimti aukščiausia politinė institucija - Seimas.
Visos kitos asmenvardžių vartojimo sritys - žiniasklaida, grožinė, mokslo literatūra ir kt. - teisės normų nėra saistomos. Kitaip sakant, Kalbos komisija neturi teisinio pagrindo nustatyti privalomąsias asmenvardžių rašymo normas, kaip to reikalauja G. Songaila. "Kalbos komisijos nuostatos dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo įvairiuose tekstuose (išskyrus dokumentus), išdėstytos 1997 m. nutarime Nr. 60 ir leidžiančios pasirinkti arba originaliąją, arba sulietuvintą asmenvardžių rašymo formą, arba jas abi pagrečiui, yra patariamojo pobūdžio", - sakoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakyme Seimo nariui G. Songailai.
Visiškai nepagrįstais Kalbos komisija laiko G. Songailos kaltinimus šios komisijos vadovybei dėl nekompetencijos ir kitų tariamų nusižengimų. "Pabrėžtina, kad Kalbos komisijos vadovybė visais klausimais reiškia ne savo asmeninę, bet Kalbos komisijos kaip kalbininkų bendruomenės kolegialios institucijos nuomonę", - pažymi komisija.
Kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad Seimo narys G. Songaila savo nuomonę dėl svetimvardžių rašybos grindžia prof. V. Urbučio publicistinio žanro knygele "Lietuvių kalbos išdavystė", dar kelių kalbininkų ir, pasak komisijos, "vis tų pačių prieš Kalbos komisiją nukreiptas peticijas pasirašančių asmenų nuomone". "Sąmoningai ignoruojamas kitoks požiūris, kurį yra pareiškę daugelis žymiausių Lietuvos kalbininkų - K. Ulvydas, V. Mažiulis, J. Palionis, A. Vanagas, V. Maciejauskienė, V. Ambrazas, A. Rosinas, A. Pakerys, G. Subačius, taip pat kultūros žmonių, kurį savo darbais yra pagrindę kitų šalių kalbotyros specialistai", - sakoma Valstybinė lietuvių kalbos komisijos atsakyme Seimo nariui.
Kalbos komisija teigia, kad Seimo narys G. Songaila įregistravo pasiūlymą Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. veiklos ataskaitos" projektui, "kurio esmė - nepritarti šiai ataskaitai ir atleisti komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę."
Kaip ELTA skelbė, grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą.
Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projekto, kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis. Šiuo projektu, pasak kreipimosi autorių, bandoma apeiti Konstituciją, remiantis ginčytinu teiginiu, jog "vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi".
Laiško autoriai perspėja, jog Vyriausybės siūlomas įstatymas prieštarauja ir Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams, pagal kuriuos piliečio pasas esąs pilietybės, asmens priklausymo atitinkamai valstybei, liudijimas, todėl visi jo įrašai privalomai darytini oficialios valstybinės kalbos rašmenimis, ir asmens tautybė "negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso".
Atvirą laišką pasirašę baltistas doc. habil. dr. A. Butkus, poetas, Nepriklausomybės akto signataras Gintaras Iešmantas, Kultūros kongreso tarybos pirmininkas prof. dr. Krescencijus Stoškus, istorikas prof. habil. dr. Antanas Tyla, etnologas ir publicistas Jonas Vaiškūnas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė Birutė Valionytė ir orientalistas Vytis Vidūnas ragina Seimą palaikyti Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos teikiamą asmenvardžių rašymo projektą, išlaikantį valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir grindžiamą Lietuvos Konstitucijos normomis ir KT išaiškinimais.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamame Seimui įstatymo projekte numatyta leisti dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais, kaip šiuo metu, bet ir kitais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.
ELTA
