Grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų atkreipia aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais kai kurių politikų išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams. 

Kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reiškiamas susirūpinimas, kad Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai "atsisveikino" su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).

Kreipimesi prašoma apginti Seimo, kaip aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos, orumą ir priminti politikams moralės ir politinės kultūros normas, kurių ypač skrupulingai reikėtų laikytis valstybinio gedulo dienomis; siekti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir tarptautinė bendrija būtų objektyviai ir teisingai informuojami apie Seimo priimamus sprendimus. 

"Tragiška lenkų politinio ir kultūrinio elito žūtis neturi jokio ryšio su Lietuvos Seimo sprendimais. Užuot objektyviai išaiškinus Seimo priimtų sprendimų svarbą visoms Lietuvos tautinėms mažumoms, skaudžios tragedijos sukelti žmonių jausmai pasitelkiami nešvariai akcijai: siekiama sumenkinti ir iškraipyti Seimo pasirinkto asmenvardžių rašybos projekto reikšmę bei kvestionuoti Seimo kaip institucijos kompetenciją. Panašaus pobūdžio pareiškimai, kurstantys tautinę nesantaiką, ne tik trikdo gedulo dienų rimtį ir šventą susikaupimą, bet ir diskredituoja Lietuvą, žeidžia mūsų tautos orumą ir yra nesuderinami su žmogiškumo, moralės bei politinės kultūros reikalavimais", - sako vienas iš pareiškimo autorių Kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas prof. dr. Krescencijus Stoškus. 

Pareiškime, kurį pasirašė nemažas būrys iškilių mokslo ir kultūros veikėjų, tarp jų lituanistas, jėzuitas kunigas doc. dr. Kazimieras Ambrasas, fizikas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, informatikas doc. dr. Arimantas J. Raškinis, filosofai prof. habil. dr. Romualdas Grigas, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, istorikas doc. dr. Romas Batūra, orientalistas prof. habil. dr. Audrius Beinorius, poetas bei disidentas Gintautas Iešmantas, etnologas, publicistas Jonas Vaiškūnas ir kiti, teigiama, kad Seimas, po pateikimo pritaręs ne Vyriausybės teiktam, bet alternatyviam "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projektui, sudarė sąlygas sąžiningam kompromisui, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams bus suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. 

"Pareiškimai, kad Seimas uždraudė rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba, yra piktavališki, nes neatitinka tikrovės. Yra kaip tik visai priešingai. Nors iki šiol asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose buvo rašomi išimtinai tik lietuviškais rašmenimis, Seimas apsisprendė išplėsti tautinių mažumų teises", - pabrėžiama kreipimesi.

ELTA primena, kad Seimas balandžio 8 d. nepalaimino Vyriausybės siūlomo projekto, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis. Tačiau palaikė alternatyvų siūlymą pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, greta kaip grafinę formą leidžiant įrašyti pavardę originalo kalba.

Už Vyriausybės projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 30, prieš - 38, susilaikė 36 parlamentarai. Jie atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutiko jo grąžinti tobulinti.

Premjeras Andrius Kubilius pristatydamas projektą sakė, kad jis atitinka 1938 metais Lietuvoje įsigaliojusį įstatymą, tarpukario Lietuvos tradiciją. 

Vyriausybės siūlomame projekte siūlyta, jog nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.

Vyriausybės projekte buvo numatyta, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.

Premjero teigimu, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą reikia keisti, nes nekeičiant dabartinio teisinio reguliavimo ateityje gali kilti problemų. Įtikinėdamas kolegas A. Kubilius rėmėsi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, kad asmenvardis yra unikalus, sąvokos nereiškiantis konkretaus žmogaus tapatybės žymuo bei jam turi būti suteikta apsauga.

Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam konservatoriaus Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektui. Jame siūloma pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, tačiau greta kaip grafinę formą leisti įrašyti pavardę originalo kalba. Pastarasis įrašas jokios teisinės galios neturėtų.

Lietuviškai turėtų būti perrašomi net užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės, užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio ir jo pavardę gavusių vaikų bei vaikaičių, asmenvardžiai. 

Vardai ir pavardės asmens tapatybės dokumentuose galėtų būti lietuviškai perrašomi be galūnės (nesugramatinta forma). Lietuvos piliečio pageidavimu, jo asmenvardžiai paso kitų įrašų skyriuje galėtų būti papildomai įrašomi jo pasirinktos ne lietuvių kalbos grafine forma, jei tai yra lotyniško pagrindo rašmenys. Projekte numatyta galimybė paso kitų įrašų skyriuje vardą ir pavardę užrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau šalia jie turėtų būti perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.

Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų įrašoma Lietuvos paso kitų įrašų skyriuje. Žmogui pageidaujant, jo pavardė, kurią jis įgijo iš sutuoktinio, į paso kitų įrašų skyrių galėtų būti įrašyta nelietuviška (autentiška) grafine forma. Už šias procedūras būtų taikomas lengvatinis žyminis mokestis.

G. Songaila, pristatydamas projektą, jį įvardino kaip kompromisinį, neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą kita kalba, kai asmuo to pageidauja. 

Jis sakė, kad į įstatymą perkelti pagrindiniai principai, kurie buvę prieš 20 metų priimtame Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarime.

ELTA