Švietimo ir mokslo ministerija teikia Vyriausybei Lietuvos kvalifikacijų sandaros projektą, kuris parengtas atsižvelgus į Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas, ES struktūrinių fondų projekto rezultatus, Lietuvos mokslininkų atliktus tyrinėjimus ir socialinių partnerių nuomonę.

Tai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino ketvirtadienį sostinėje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje "Europos kvalifikacijų sistema - ES bendrosios darbo rinkos efektyvumo garantas". 

Lietuva, prisidėdama prie bendros Europos ekonominės, socialinės erdvės bei darbo rinkos kūrimo, privalo sukurti savo nacionalinę kvalifikacijų sistemą, susietą su kitų ES šalių sistemomis, derančią su Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijomis. 

Kuriant šios sistemos mokslinį pagrindą, dirbo aukštos kvalifikacijos mokslininkai, jiems talkino socialiniai partneriai. 

"Tikiu, kad projekto sėkmę formuojant Lietuvos kvalifikacijų sistemą, vertinant formaliai ar neformaliai įgytas kompetencijas, rengiant profesinius standartus ir vykdant praktinį profesinį mokymą, garantuos ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas", - sakė ministras. 

Už kvalifikacijų sistemos politikos formavimą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, glaudžiai bendradarbiaujanti su kitomis ministerijomis bei socialiniais partneriais. 

Nacionalinė kvalifikacijų sistema apima visus kvalifikacijų lygmenis, laiduojančius pereinamumą tarp jų, užtikrinanti kvalifikacijos įgijimo būdų įvairovę, sudaranti galimybę lanksčiai reaguoti į besikeičiančios aplinkos reikalavimus. 

Kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas skatina daugybė socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių veiksnių, vienas svarbiausių - intensyvėjanti komunikacija ir konkurencija tarp valstybių, visuomenės ir net atskirų profesijų.

ELTA