Bendrojo lavinimo dalykų ir profesinio mokymo vadovėlių kalbos kokybė, palyginti su ankstesniais metais, akivaizdžiai gerėja, pastebi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

 

Iki šių metų gegužės mėnesio jau apsvarstyta 36 vadovėlių kalba. Iš viso buvo nagrinėtos 68 knygos, iš jų 2 perleidžiamų vadovėlių rankraščiai. Kalbos taisyklingumą patvirtinanti žyma iš karto suteikta 46 knygoms, 22 vadovėlių rankraščiai buvo grąžinti leidykloms taisyti.

 

Nors vadovėliuose vis dar paliekama didžiųjų kalbos klaidų, pastebima, kad leidyklų redaktoriai ir autoriai dabar jau tapo atidesni rengiamų vadovėlių tekstų kalbai ir atsakingiau rengia vadovėlius spausdinti.

 

Iš vadovėlių rankraščiuose pastebimų didžiųjų kalbos klaidų dažniausios yra linksnių vartojimo ir formų vartojimo klaidos. Didžiausią dalį klaidų sudaro sintaksės (linksnių vartojimo, junginių su prielinksniais ir polinksniais vartojimo, padalyvių ir dalyvių vartojimo ir kt.), leksikos (žodžių reikšmės klaidos, vertimai, svetimybės), morfologijos, kirčiavimo (terminų ir vietovardžių), skyrybos ir terminų (neaprobuoti terminai, svetimos kilmės terminai, terminų darybos klaidos ir kt.) vartojimo klaidos.

 

Siekdama atkreipti vadovėlių autorių ir redaktorių dėmesį į dažniausiai ekspertų nurodomas kalbos klaidas, terminijos tvarkybos trūkumus ir skyrybos taisyklių pažeidimus, Kalbos komisijos Vadovėlių vertinimo pakomisė parengė Vadovėlių rankraščių kalbos apžvalgą. Ją 2009 m. pradžioje gavo visos kalbos požiūriu teikiančios vertinti vadovėlius leidyklos.

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuo 2003 m. vertina bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, o nuo 2007 m. - ir profesinio mokymo(si) vadovėlių rankraščių kalbą. Kalbos atžvilgiu vertinami ne tik nauji, bet ir perleidžiami vadovėliai. Daugiausia vadovėlių vertinti pateikia leidykla "Šviesa", taip pat leidyklos "Alma littera", "Briedis", "Vaga", "Kronta", "TEV", "Versus aureus", "Baltos lankos", "Dizi", "Tyto alba".

ELTA