Durbėje šeštadienį rengiamas Durbės kautynių - reikšmingiausios XIII amžiaus baltų kovų prieš Vokiečių ir Livonijos ordinus pergalės - 750-ųjų metinių minėjimas. Minėjimo renginiuose dalyvaus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti Lietuvos ir Latvijos oficialūs atstovai. 

Minėjimo proga istorinėje mūšio vietoje bus pastatytas iš Lietuvos atgabentas paminklinis akmuo. Ant beveik dviejų metrų aukščio akmens lietuvių ir latvių kalbomis iškaltas užrašas kautynėms atminti. Pagal simbolinį sutapimą akmenį Vykinto mieste, kur kadaise buvo įsikūręs prieš Vokiečių ordiną kovojęs žemaičių kunigaikštis Vykintas, aptiko Žemaičių kultūros draugijos atstovai.

Minėjimo ceremonijoje taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai, kurie iššaus salves. Per minėjimą vyks Lietuvos ir Latvijos folklorinių ansamblių, senovės kovų teatralizuoti pasirodymai, kiti renginiai. 

1260 m. liepos 13 d. Kuršių žemėje prie Durbės ežero (dabartiniame Liepojos rajone, Latvijoje) įvyko vakarinių lietuvių, žemaičių, kariuomenės kautynės (dabar žinomos kaip Durbės mūšis) su Vokiečių ir Livonijos ordinų ir jų talkininkų kariuomenėmis. Mūšyje pirmą kartą savo pajėgas suvienijo Vokiečių ir Livonijos ordinai, siekdami užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordinų valdas ir galias. Tačiau mūšis baigėsi triuškinama lietuvių pergale ir paskatino sukilti pavergtų žemių tautas: kuršius, žemgalius, prūsus, estus. Tai bent dviem trims dešimtmečiams gerokai susilpnino ordinų galią ir kartu prisidėjo prie Lietuvos valstybės stiprinimo, sustabdė vokiečių veržimąsi į Rytus.

ELTA