Sostinės Radvilų rūmuose ketvirtadienį atidaryta retrospektyvinė jubiliejinė paroda "Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910-1973) džiaugsmo dailininkas", skirta autoriaus gimimo 100 metų sukakčiai.
Žinomas išeivijos grafikas, pedagogas V. Ratas (ankstesnė pavardė Rataiskis) gimė dabartiniame Lazdijų rajone. Šiemet minint dailininko 100 metų jubiliejų surengta retrospektyvinė jo darbų paroda keliauja po Lietuvą. Pavasarį paroda rodyta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje - vienoje iš pirmųjų V. Rato darboviečių. Birželį paroda veikė muziejaus filiale Druskininkuose - Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje. Liepos mėnesį paroda pasiekė Vilnių ir iki rugpjūčio 29 dienos veiks Radvilų rūmuose.
Parodoje "Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910-1973) džiaugsmo dailininkas" pristatoma per 70 kūrinių iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos dailės muziejų ir privačių rinkinių, Australijos nacionaliniame muziejuje saugomų dailininko darbų faksimilių. Kauno meninio gyvenimo nuotraukų, knygų, menininkų grupių atributų parodai patikėjo V. Rato bičiulio Antano Kučo šeima.
V. Ratas - Kauno meno mokyklos absolventas, tapytojo Adomo Galdiko mokinys, vienas iš "Formos" grupės, siekusios mene individualumo, tautiškumo ir modernumo sintezės, organizatorių. Siekdamas tobulėti 1935 m. išvyko į Italiją, aplankė Romą, Veneciją, Florenciją.
Po studijų užsienyje dailininkas dalyvavo parodose tuometėje Čekoslovakijoje (1935), o Paryžiuje 1937 m. vykusioje tarptautinėje parodoje "Menas ir technika moderniame gyvenime" už Maironio "Jūratės ir Kastyčio" iliustracijas pelnė Garbės diplomą. Taip pat dalyvavo lietuvių dailės parodose Rygoje ir Taline (1937), V Rudens dailės parodoje (Kaunas, 1939). Jo grafikos lakštai pasiekė tarptautinę medžio raižinių ir litografijų parodą Čikagoje (JAV).
1944 m. V. Ratas su žmona Regina ir dukterimi Ramona pasitraukė į Vieną (Austrija). Karui pasibaigus Augsburge atidarė privačią dailės studiją, be to, dirbo "Žiburių" savaitraščio dailės skyriaus redaktoriumi, skaitė paskaitas Miuncheno tarptautinėje meno akademijoje, dalyvavo Freiburge įsteigto (1947) Lietuvių dailės instituto veikloje, siuntė savo darbus į tarptautinę grafikos ir knygos meno parodą Belgijoje, kartu su Pauliumi Augiumi, Telesforu Valiumi ir Viktoru Petravičiumi išleido keturiasdešimties medžio raižinių albumą su tekstais anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Pats vienas iliustravo lietuvių liaudies pasaką apie juodvarniais laksčiusius dvylika brolių. Kitakalbiams sunkiai ištariamą pavardę (vienu metu pasirašinėjo Rataiskiu-Ratu) susitrumpino iki Rato.
1949 m. Ratas su šeima emigravo į Australiją. Iš pradžių gyveno Perte, 1954 m. persikėlė į Sidnėjų, kultūrinį šalies centrą. Čia gyvendamas sugebėjo iki tol Australijoje ne itin vertinamą grafikos meną, taikomą daugiau komercinei reklamai ir spaudai, paversti savarankiška meno šaka, savo svarbumu prilygstančia tapybai ir skulptūrai. Buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos kūrėjų, priklausė Šiuolaikinio meno draugijai. Burdamas draugėn kolegas, ėmėsi organizuoti pirmąją Australijos grafikos meno parodą. 1967 m., propaguodamas lietuvių meną Australijoje, suredagavo albumą "Eleven Lithuanian Artists in Australia" (Vienuolika lietuvių dailininkų Australijoje) su autorių darbų reprodukcijomis, iliustravo Agnės Lukšytės novelių rinkinį "Kalnų velnias" (1970).
Po 1966 m. diagnozuotos leukemijos menininkas gyveno dar septynerius metus. Stebina jo paskutiniųjų metų džiaugsmingų spalvų monotipijos. Mirė dailininkas 1973 m. sausio 3 d. Sidnėjuje.
Sužinojusi ligos diagnozę tėvo kūrybos likimu ėmė rūpintis duktė Ramona. 1967 m. ji surengė keletą sėkmingų V. Rato kūrybos parodų Niujorke, Čikagoje, Klivlende, Los Andžele, Vašingtone. Ramona Ratas-Zakarevičius ne kartą yra lankiusis Lietuvoje ir dovanojusi muziejams australiško periodo V. Rato darbų.
ELTA
