Vienas garsiausių lietuvių kino dailininkų Algirdas Ničius, sukūręs scenografiją 30 kino filmų, sako, kad didžiausią netektis Lietuvos kino dailę ištiko privatizuojant Lietuvos kino studiją, kai tiesiog į šiukšlyną buvo išmesti ir taip negrįžtamai prarasti lietuviškiems filmams pirmųjų kino dailininkų sukurti scenografijos eskizai.
Nuo sunaikinimo išgelbėta eskizų dalis, saugoma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, pristatoma penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytoje XX a. 6-8 dešimtmečių kino scenografijos parodoje "Lietuvos kinas ir dailė".
Savo kartėliu dėl lietuviško kino dailės pasidalijęs 81 metų A. Ničius yra baigęs architektūrą, tačiau visą gyvenimą kūrė scenografiją garsių lietuvių režisierių filmams - Vytauto Žalakevičiaus "Niekas nenorėjo mirti", "Vienos dienos kronika", "Adomas nori būti žmogumi", Arūno Žebriūno "Paskutinė atostogų diena", "Gražuolė", "Mažasis princas", "Riešutų duona", Marijono Giedrio "Herkus Mantas", Raimondo Vabalo "Skrydis per Atlantą", Algimanto Puipos "Velnio sėkla", "Moteris ir keturi jos vyrai" ir daugybei kitų. Ne vienas dailininko darbas įvertintas apdovanojimais už vaizdinį filmo sprendimą.
1956-1982 m. A. Ničius buvo Lietuvos kino studijos dailininkas-statytojas, 1982-1991 m. - vyriausiasis dailininkas.
Pasak A. Ničiaus, kino dailininkai neturi būti matomi kine. "Jie stengiasi būti nepastebėti, kad visi matytų tik kino scenografiją. Gal mums neįprasta, bet Vakaruose svarbiausius paruošiamuosius filmo kūrimo darbus daro režisierius ir dailininkas, operatorius ateina tik filmuoti. Pas mus būdavo svarbiausi - filmo režisierius ir operatorius", - prisimena A. Ničius.
Iki šiol skaudžiausia dailininkui dėl sunaikintų, sunykusių, išmestų į šiukšlyną lietuviškų filmų scenografijos eskizų, kurie tapo nereikalingi žmonėms, vadovavusiems Lietuvos kino studijai po jos privatizavimo. A. Ničius prisimena, kaip jam skambindavusios studentės ir klausdavusios, ar galinčios pasirinkti jo sukurtų filmų eskizų "iš šiukšlyno".
Šiuo metu svarbiausias lietuviško kino kolekcininkas - Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Kino studijos pertvarkos metais dar neturėjo kur saugoti kino scenografijos darbų, o juos pradėjo kolekcionuoti 1992 metais, kai nemažai kūrinių jau buvo prarasta, apie kai kuriuos muziejininkai žino tik iš nuotraukų.
Nacionalinėje dailės galerijoje iki gruodžio 19 dienos veiksiančioje kino scenografijos parodoje "Lietuvos kinas ir dailė" pristatomi 106 filmų eskizai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinio. Kolekcija aprėpia XX a. 6-8 dešimtmečių laikotarpį, kai subrendo pirmoji lietuvių dailininkų karta, sukūrusi savitą kino dailės kalbą. Eksponuojami Arūno Žebriūno, Algirdo Ničiaus, Vytauto Kalinausko, Algimanto Švažo, Juzefos Čeičytės, Jeronimo Čiuplio ir Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės 106 kino scenografijos eskizai.