Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Sentikių bažnyčia rengia parodą "Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų". Gruodžio 16 dieną atidaromoje ekspozicijoje daugialypė senųjų stačiatikių kultūra atsiskleis per ikonų tapybą, metalo plastiką, knygų meną.
Pirmąkart rengiamoje muziejaus parodoje apie sentikius pristatoma apie 200 įvairių eksponatų: senos ir šiuolaikinės ikonos, metalinės ikonėlės, altorėliai, kryžiai, kiotai, religinio ir poleminio pobūdžio rankraštinės ir spausdintos knygos, taip pat kai kurie bažnytiniai reikmenys.
Lietuvos sentikių bažnyčia šįmet minėjo reikšmingą sukaktį - Sentikių bažnyčios įsikūrimo Lietuvoje 300-ąsias metines. Pirmieji sentikiai, XVII a. viduryje nepripažinę patriarcho Nikono reformos ir griežtai persekiojami caro valdžios, traukėsi iš Rusijos į Vakarus XVII a. antroje pusėje. XVIII a. sentikių migracija iš Rusijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapo masinė, o jų skaičius pasiekė beveik 200 tūkstančių. Tris šimtmečius, kartais labai sunkiomis sąlygomis, sentikiai Lietuvoje puoselėjo savo religines kultūrines tradicijas. Dalis rusų sentikių palikimo yra unikalus ir turintis ypatingą istorinę bei kultūrinę vertę paveldas.
Tarp jubiliejinės parodos eksponatų paminėtinos daugiau kaip pusšimtis XIX-XX a. ikonų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, supažindinančių tiek su įvairių Rusijos ikonų tapybos centrų darbais, tiek atspindinčių Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos sentikių ikonų tapybos tradicijas. Gyvą vietinės ikonų tapybos tradicijos dvelksmą galima atsekti liaudies stiliaus ikonose, vadinamuosiuose "primityvuose", ir meniniu požiūriu daug brandesniuose darbuose, tarp jų - Dysnos ir Vilniaus ikonų tapybos centrų meistrų Ivano Vasiljevičiaus Michailovo ir Ivano Ipatjevičiaus Michailovo kūriniai.
Kita parodos dalis skirta XV a. pabaigoje - XVII a. pirmoje pusėje kirilica spausdintiems leidiniams. Tarp jų - "Verbų triodė", viena pirmųjų knygų bažnytine slavų kalba, 1493 m. išleista Krokuvoje. Šią knygą rūpestingai saugojo Vilniaus gubernijos sentikiai, iš kurių ji buvo įsigyta XX a. pradžioje. Parodoje pirmą kartą pristatoma nemažai sentikiams skirtų leidinių, išspausdintų Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Ypatingas vietinės rankraštinės kultūros akcentas - vilniečio knygų perrašinėtojo ir iliustratoriaus Ivano Guščenko darbai.
Išsamiau susipažinti su sentikių kultūra leidžia sentikių cerkvių, dvasios tėvų ir parapijiečių nuotraukos. Parodoje taip pat galima pasižiūrėti televizijos laidas apie šių dienų šalies sentikius.
Sentikių bažnyčia šiuolaikinėje Lietuvoje pripažinta tradicine religine bendruomene. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 27 tūkst. sentikių, tačiau Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nuomone, šie duomenys yra sumažinti ir sentikių skaičius šalyje siekia 45 tūkstančius. Sentikių bažnyčia Lietuvoje vienija 60 bendruomenių, kurias dvasiškai globoja 16 dvasios tėvų.