Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šią Tarptautinę teatro dieną Šiaulių dramos teatras pasitinka pakiliai nusiteikęs – aktorius Sigitas Jakubauskas – jau Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu paskelbtas, Ausiniam kryžiui nominuota jauna režisierė Loreta Vaskova, pastačiusi čia savo pirmąjį spektaklį, du teatro aktoriai bus įvardyti metų aktoriais Miesto savivaldybės, apdovanojimus gaus ir antraplanių vaidmenų atlikėjai. Nuo vienos Teatro dienos iki kitos šauniai Šiaulių dramos teatras padirbėjo – kiek premjerų pastatyta, kiek spektaklių žiūrovams parodyta, kiek projektų įgyvendinta...
Visa tai išsamiai šiauliečiai sužinos jau šiandien vakare per tradicinę teatre vyksiančią Tarptautinės dienos šventę, kur laureatas Sigitas Jakubauskas skaitys savo mėgstamiausio poeto Antano A. Jonyno poeziją draugams šalia muzikuojant, kur po to ir paaiškės apdovanotųjų aktorių pavardės.
O iki tol Šiaulių teatrui – karštos dienos: spektakliai vyksta ne tik Šiauliuose, Antanas Venckus su Sigitu Jakubausku po metų pertraukos vėl repetuoja įspūdingąjį „Berniūkščių rudenį“, Aidas Matutis dar mokosi gyventi Šiaulių dramos teatro ritmu, o „Auksinio kryžiaus“ nominantė Loreta Vaskova Maskvoje kremta magistrantūros mokslus, ...
Tad pasikalbėti tiek su Šiaulių dramos teatro grandais, tiek su šios scenos debiutantais apie profesinę šventę pasirodė ne taip ir paprasta.
Debiutantai
Režisierė Loreta Vaskova, kurios pernai Šiaulių dramos teatre pastatyta Ivano Vyrypajevo pjesė „Valentinų diena“ jau pelnė Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ įvertinimą, tradiciniame 32-ajame festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris - Kaunas'2010“ įsteigtą specialųjį komisijos prizą už sėkmingą režisūrinį debiutą, šią Tarptautinę teatro dieną yra nominuota Aukso kryžiui debiuto/jaunojo menininko kategorijoje už spektaklio „Valentinų diena“ režisūrą:
„Aš pradėjau mokytis magistrantūroje - Vsevolodo Mejerholdo teatro centre, Maskvoje. Čia jau du mėnesius esu – mano kurso vadovas Viktoras Anatoljevičius Ryžakovas ir dar atvažiuoja Valerijus Fokinas iš Sankt Peterburgo Aleksandros teatro mokyti.
V. Mejerholdo teatro centre tęsti mokslus aš dar iki savo debiutinio spektaklio Šiaulių dramos teatro scenoje buvau numačiusi, domėjausi, kas ir kaip. Gruodžio mėnesį vyko stojamieji, pateikiau savo darbus: monooperą „Kitos trys seserys“ ir Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena“ (manau, svarbų vaidmenį suvaidino būtent šis spektaklis – vis dėlto tai mano vizitinė kortelė) ir mane pakvietė pokalbiui – priėmė.
Kadangi mūsų kursas Maskvoje rengia pasirodymą kovo 29-ąją, tai nors ir labai liūdna, Tarptautinės teatro dienos šventėje nei Šiauliuose, nei Vilniuje, deja, negalėsiu dalyvauti. O labai norėčiau.“
Aktorius Aidas Matutis, dirbantis Šiaulių dramos teatre nuo praėjusių metų spalio, kai baigė studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete pas Gytį Padegimą ir Darių Meškauską:
„Prieš čia atvykdamas aš jau labai daug Šiaulių dramos teatro spektaklių matęs – mano dėstytojo Gyčio Padegimo statomų spektaklių ir repeticijose teko dalyvauti, tai man padarė labai stiprų įspūdį, kad aš net negalvojau apie jokį kitą teatrą. Ir tik atėjęs gavau vieną iš svarbiausių vaidmenų spektaklyje (Mačio - Bertolto Brechto „Ponas Puntila ir jo tarnas Matis“, režisierius Algimantas Pociūnas), kuriame vaidina Sigitas Jakubauskas. Jaunas aktorius gali apie tokį dalyką tik pasvajoti. Atrodo, kad manęs čia laukė kaip seno gero pažįstamo.
Čia puiki mokykla: asų asas Sigitas Jakubauskas jau per pjesės skaitymus „sėdi vaidmeny“, visas kolektyvas draugiškas – vis prieina ir patarti, ir pasiūlyti, ir palaikyti. Nors ilgas buvo repeticijų laikotarpis, tačiau per premjerą vis tiek labai jaudinausi, kad visi kolegos ramino: „Tu taip nesijaudink, nes visus mus užkrėsi“. Bet kuo toliau - tuo tvirčiau pradėjau jaustis scenoje.
Kol kas turiu du įvestinius vaidmenis: Kiuiži „Sirano de Beržerake“, Aleksejaus „Labai paprastoje istorijoje“. Ir dar trys įvedimai laukia.
Manau, kad jau pradėjau gyventi teatro ritmu: repeticija rytą, repeticija popiet, spektaklis vakare, išeiginė pirmadienį. Su visu kolektyvu sirgau už Sigitą Jakubauską, kad gautų premiją, dabar su visais sergu už savo bendrakursę Loretą... Su visais laukiu ir Teatro dienos.
Aš labai džiaugiuosi, kad esu Šiauliuose, kad čia įsikūriau, gyvenu, dirbu“.
Grandai
Aktorius ir teatro vadovas Antanas Venckus, per trisdešimt ketverius metus Šiaulių dramos teatro scenoje suvaidinęs dešimtis įvairiaplanių vaidmenų ir jau pusantro dešimtmečio šiam teatrui vadovaujantis:
„Mums, teatralams, Naujieji metai yra Teatro diena. Taigi nuo praėjusios Teatro dienos iki šios mums pavyko šauniai padirbėti. Gal ir ne tiek daug pastatėme premjerų kaip ankstesniais metais, tačiau mūsų sumanymai kokybės prasme pasiteisino: debiutavusi jauna režisierė Loreta Vaskova pelnė nemažai apdovanojimų, aktorius Sigitas Jakubauskas tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu. Taip juk įvertinama ne tik atskirų mūsų žmonių, bet ir viso teatro veikla. Čia atsitiktinumų nebūna, nes tai pasišventimo, darbo, pasirinkto kelio įvertinimas.
Šį sezoną - daugybė įdomių projektų, tad manau, kad rudenį Šiaulių dramos teatras savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų pasitiks ir gražiais darbais, ir laimėjimais.
O kaip aktorius galiu pasakyti, kad mes dažnai juokaujame, jog kai jėgos po truputį apleidžia, atsiranda daugiau išminties, nes jaunystėje mes scenoje daugiau sportavome, o dabar stengiamės daugiau mąstyti“.
Aktorius Sigitas Jakubauskas, per 34-erius metus Šiaulių dramos teatre vaidinęs ir vaidinantis daugumoje čia pastatytų spektaklių, pelnęs daugiausia apdovanojimų: nusipelniusio artisto garbės vardą, „Kristoforą“, keliskart Šiaulių miesto savivaldybės geriausio metų aktoriaus vardą, dukart festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ premijas, P. Pinkauskaitės premiją, Kultūros ministerijos premiją, keturiskart A. Griciaus premiją:
„Šis sezonas man išskirtinis, nes pažymėtas mano kaip aktoriaus susitikimu su Bertoldu Brechtu - Puntila yra didelis, įdomus vaidmuo. O apskritai mes, aktoriai, viską skaičiuojame darbais, tai yra, vaidmenimis, ne apdovanojimais.
Nors meluočiau, jei sakyčiau, kad nemalonu, jog man paskyrė Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premiją. Malonu, nes šiaip dar ir nepagalvoji, kad esi toks suaugęs, toks subrendęs aktorius... Tai yra įvertinimas tavo veiklos, tavo tikėjimo, tavo darbo. Ir ne vien tik tavo, o viso teatro veiklos ir nuopelnų. O kad man čia vienam pavyko išryškėti, tai gal lemtis.
Patirtis teatre patirtimi, bet kiekvienas vaidmuo - kiekvienai premjerai, kiekvienam spektakliui tenka kurti iš naujo – automatiškai neišeina. Todėl prieš kiekvieną spektaklį – mažas šokas, kad ir koks tu bebūtum gudrus. Dabar prieš septintąjį „Berniūkščių rudenį“ mes jau savaitę einame iš proto – juk turime du aktoriai dvi valandas išlaikyti žiūrovų dėmesį. O dar po tokios ilgos pauzės – po metų...“



