Atkurtus ankstyvųjų viduramžių molinius indus galima pamatyti Trakų istorijos muziejuje - čia penktadienį atidaroma paroda "Staraja Ladoga gyvenvietės VIII-IX a. rekonstruota keramika".

"Vilniaus puodžių cecho" atkurtų ankstyvųjų viduramžių molinių indų originalai buvo rasti to laikotarpio gyvenvietėje prie Volchovo upės, įtekančios į Ladogos ežerą. Šiuo metu Staraja Ladoga gyvenvietė priklauso Šiaurės Rytų Rusijos Leningrado srities Volchovo rajonui. 

"Ši paroda - tai vienas iš bendro Lietuvos ir Rusijos projekto "Rekonstrukcija" renginių. Joje pristatome daugiau nei 20 puodynių, dubenų ir dubenėlių, rekonstruotų pagal archeologinių kasinėjimų metu rastą medžiagą", - sako Elena Aleksejeva, "Vilniaus puodžių cecho" meistrė ir projekto metu organizuotos stovyklos Staraja Ladoga gyvenvietėje vadovė.

Anot E. Aleksejevos, projektu, kurį 2007 m. inicijavo "Vilniaus puodžių cechas" ir kolegos iš Sankt Peterburgo, siekiama vienyti abiejų šalių archeologijos, istorijos bei senųjų amatų puoselėtojus-rekonstruktorius. 

Anot E. Aleksejevos, tai buvo vienas įdomiausių "Vilniaus puodžių cecho" vykdytų projektų, nes keramika rekonstruota naudojant autentišką VIII-IX a. kultūriniame sluoksnyje rastą molį ir granitą. Dėl vivianito (vandeningojo geležies fosfato), susidarančio vandenyje yrant augalų ir gyvūnų organinėms liekanoms, Senosios Ladogos gyvenvietės molis yra tamsios pilkai mėlynos spalvos. Kad būtų tvirtesnis, molis maišytas su smulkintu granitu. Visi indai buvo lipdomi rankomis ant medinio stovo nenaudojant žiedimo rato. 

"Vilniaus puodžių cechas" jau daugiau kaip 10 metų rekonstruoja akmens amžiaus, ankstyvųjų viduramžių, gotikos ir renesanso keramiką. Nuo 1999-ųjų Trakų pusiasalio pilies kieme kiekvieną vasarą vyksta Trakų istorijos muziejaus ir "Vilniaus puodžių cecho" organizuojamos archajinių amatų stovyklos. 

Trakų salos pilyje paroda veiks iki gegužės 8 dienos. Iš Trakų istorijos muziejaus Senosios Ladogos gyvenvietės keramikos rekonstrukcijų paroda keliaus į Petrozavodsko ir Senosios Ladogos muziejus.

Eltos inf.
 
Straipsnių peržiūros
94034879
Į viršų