Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma žydų kilmės Lietuvos dailininko Arbit Blato darbų kolekcija jau parengta eksponuoti Nacionalinėje dailės galerijoje.
Oficialiai penktadienį atidaroma paroda "Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę" pristato Lietuvai dovanotus beveik 340 dailininko A. Blato kūrinių - tapybos, grafikos, skulptūros, scenografijos darbų.
Ekspozicija atskleidžia ypatingus dailininko ryšius su gimtuoju Kaunu, jaunystės Paryžiumi, vėlesnių metų Niujorku ir Venecija, kurie formavo A. Blato pasaulėvaizdį, kūrybinį charakterį. Parodoje vietos rado ir dailininko asmeniniai daiktai, kūrybos įrankiai, archyvinės fotografijos, filmuota medžiaga.
Kolekciją Lietuvai padovanojo menininko našlė, žymi operos solistė ir režisierė Regina Resnik-Blatas.
Lietuvai padovanota kolekcija atspindi įvairialypį A. Blato talentą. Įspūdingą kolekciją sudaro peizažai, ypač didelio formato Venecijos vaizdai, natiurmortai, operos spektaklių sceniniai vaizdai.
Ženklią ekspozicijos dalį užima portretai, kuriuose įamžinti teatro bei muzikos elito atstovai: dailininko žmona Regina Resnik įvairiuose operos vaidmenyse, dainininkai Lučianas Pavarotis (Luciano Pavarotti), Plasidas Domingas (Placido Domingo), violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, smuikininkas Jehudis Menuhinas, pianistas Vladimiras Horovicas (Horowitz), legendinis prancūzų mimas Marselis Marso (Marcel Marceau), dailininkai Pablas Pikasas (Pablo Picasso), Džordžas de Kirikas (Georgio de Chirico) ir daugelis kitų garsenybių, kuriuos A. Blatas asmeniškai pažinojo, su jais bičiuliavosi.
Kolekciją praturtina ekspresyvios litografijos Bertoldo Brechto "Operos už tris skatikus" tematika. Atskirą grupę sudaro Holokausto aukų atminimui sukurti darbai - septynių bronzos plakečių kompozicija "Holokausto monumentas", ekspresyvios ir dramatiškos drobės, piešiniai bei skulptūros.
A. Blatas gimė 1908 m. Kaune, kūrybinį kelią pradėjo gimtinėje, tęsė Berlyno, Drezdeno ir Miuncheno (Vokietija) mokyklose. Vėliau gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Italijoje, JAV. Menininkas mirė 1999 m. Niujorke.
Į parodos atidarymą atvykęs A. Blato įsūnis Maiklas Filipas Deivisas (Michael Philip Davis) sako, kad tai, kas vyksta šiandien, yra 70 metų trukusios istorijos pabaiga. "1939 m. A. Blatas kartu su šeima - žmona ir maža dukrele gyveno Paryžiuje, planavo sugrįžti į Lietuvą aplankyti tėvų, tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. A. Blato tėvai iš Kauno IX forto 1941 m. buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, jo tėvas stebuklingu būdu išgyveno Dachau, tačiau A. Blatas niekada nepamatė savo motinos, kuri žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje", - pasakojo M. F. Deivisas savo įtėvio, kurį vadina "meniniu tėvu", istoriją.
A. Blatas buvo atvykęs į Lietuvą po 40 metų pertraukos, tačiau be savo kūrybos. 2003 m. dailininko našlė Regina Resnik atidarė Kauno IX forte A. Blato sukurtą monumentą Holokaustui atminti.
"Tokios apimties ir išsamumo, kūrinių rinkinys, kokį galima pamatyti Vilniuje atidaromoje parodoje, nebuvo dar pristatytas Lietuvoje - tai pirmas kartas. Šioje parodoje atsivers visa įvairovė temų, stilių, manierų, kurios buvo būdingos A. Blatui", - teigė M. F. Deivisas.
A. Blato darbų kolekcija Nacionalinėje dailės galerijoje plačiajai publikai bus atverta nuo liepos 1 iki rugpjūčio 28 dienos. Vėliau Lietuvos dailės muziejus ketina A. Blato kolekciją ar jos dalį eksponuoti Radvilų rūmuose Vilniuje, Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje ir kt.
Kolekciją iš Venecijos ir Niujorko parvežti į autoriaus gimtinę padėjo ir specialiam albumui išleisti lėšų skyrė "Snoro" paramos fondas.
"Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie išskirtinės pasaulinio lygio dailininko Arbit Blato, kuris didžiavosi savo lietuviška kilme ir užsienyje garsino Lietuvos vardą, kūrinių kolekcijos pristatymo visuomenei. Visi šie unikalūs darbai pasiliks Lietuvoje. Taip pat paremsime ir specialaus menininko gyvenimui bei kūrybai skirto albumo leidimą", - teigia "Snoro" paramos fondo prezidentė Sigita Baranauskienė.
Eltos inf.
Oficialiai penktadienį atidaroma paroda "Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę" pristato Lietuvai dovanotus beveik 340 dailininko A. Blato kūrinių - tapybos, grafikos, skulptūros, scenografijos darbų.
Ekspozicija atskleidžia ypatingus dailininko ryšius su gimtuoju Kaunu, jaunystės Paryžiumi, vėlesnių metų Niujorku ir Venecija, kurie formavo A. Blato pasaulėvaizdį, kūrybinį charakterį. Parodoje vietos rado ir dailininko asmeniniai daiktai, kūrybos įrankiai, archyvinės fotografijos, filmuota medžiaga.
Kolekciją Lietuvai padovanojo menininko našlė, žymi operos solistė ir režisierė Regina Resnik-Blatas.
Lietuvai padovanota kolekcija atspindi įvairialypį A. Blato talentą. Įspūdingą kolekciją sudaro peizažai, ypač didelio formato Venecijos vaizdai, natiurmortai, operos spektaklių sceniniai vaizdai.
Ženklią ekspozicijos dalį užima portretai, kuriuose įamžinti teatro bei muzikos elito atstovai: dailininko žmona Regina Resnik įvairiuose operos vaidmenyse, dainininkai Lučianas Pavarotis (Luciano Pavarotti), Plasidas Domingas (Placido Domingo), violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, smuikininkas Jehudis Menuhinas, pianistas Vladimiras Horovicas (Horowitz), legendinis prancūzų mimas Marselis Marso (Marcel Marceau), dailininkai Pablas Pikasas (Pablo Picasso), Džordžas de Kirikas (Georgio de Chirico) ir daugelis kitų garsenybių, kuriuos A. Blatas asmeniškai pažinojo, su jais bičiuliavosi.
Kolekciją praturtina ekspresyvios litografijos Bertoldo Brechto "Operos už tris skatikus" tematika. Atskirą grupę sudaro Holokausto aukų atminimui sukurti darbai - septynių bronzos plakečių kompozicija "Holokausto monumentas", ekspresyvios ir dramatiškos drobės, piešiniai bei skulptūros.
A. Blatas gimė 1908 m. Kaune, kūrybinį kelią pradėjo gimtinėje, tęsė Berlyno, Drezdeno ir Miuncheno (Vokietija) mokyklose. Vėliau gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Italijoje, JAV. Menininkas mirė 1999 m. Niujorke.
Į parodos atidarymą atvykęs A. Blato įsūnis Maiklas Filipas Deivisas (Michael Philip Davis) sako, kad tai, kas vyksta šiandien, yra 70 metų trukusios istorijos pabaiga. "1939 m. A. Blatas kartu su šeima - žmona ir maža dukrele gyveno Paryžiuje, planavo sugrįžti į Lietuvą aplankyti tėvų, tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. A. Blato tėvai iš Kauno IX forto 1941 m. buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, jo tėvas stebuklingu būdu išgyveno Dachau, tačiau A. Blatas niekada nepamatė savo motinos, kuri žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje", - pasakojo M. F. Deivisas savo įtėvio, kurį vadina "meniniu tėvu", istoriją.
A. Blatas buvo atvykęs į Lietuvą po 40 metų pertraukos, tačiau be savo kūrybos. 2003 m. dailininko našlė Regina Resnik atidarė Kauno IX forte A. Blato sukurtą monumentą Holokaustui atminti.
"Tokios apimties ir išsamumo, kūrinių rinkinys, kokį galima pamatyti Vilniuje atidaromoje parodoje, nebuvo dar pristatytas Lietuvoje - tai pirmas kartas. Šioje parodoje atsivers visa įvairovė temų, stilių, manierų, kurios buvo būdingos A. Blatui", - teigė M. F. Deivisas.
A. Blato darbų kolekcija Nacionalinėje dailės galerijoje plačiajai publikai bus atverta nuo liepos 1 iki rugpjūčio 28 dienos. Vėliau Lietuvos dailės muziejus ketina A. Blato kolekciją ar jos dalį eksponuoti Radvilų rūmuose Vilniuje, Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje ir kt.
Kolekciją iš Venecijos ir Niujorko parvežti į autoriaus gimtinę padėjo ir specialiam albumui išleisti lėšų skyrė "Snoro" paramos fondas.
"Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie išskirtinės pasaulinio lygio dailininko Arbit Blato, kuris didžiavosi savo lietuviška kilme ir užsienyje garsino Lietuvos vardą, kūrinių kolekcijos pristatymo visuomenei. Visi šie unikalūs darbai pasiliks Lietuvoje. Taip pat paremsime ir specialaus menininko gyvenimui bei kūrybai skirto albumo leidimą", - teigia "Snoro" paramos fondo prezidentė Sigita Baranauskienė.
Eltos inf.
