Parodai "Bėgančio laiko šviesa" atrinkti peizažai, portretai, natiurmortai ir figūrinės kompozicijos iš autoriaus dirbtuvių, Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių. Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, dėmesys ekspozicijoje sutelktas į beveik 50 metų molbertinės tapybos raidą, sąlytį su modernizmo tendencijomis ir savito peizažo matymo paieškas. 

"V. Gurskio kūryba balansuoja tarp grafiškumo ir tapybiškumo, tarp formos ir erdvės, tarp žemės ir dangaus. Bet ji perteikia esminį lietuviškojo peizažo išskirtinumą, besikeičiančių metų laikų įvairovę, įkūnija poetines gamtos nuotaikas, esminius meninio matymo aspektus", - sako N. Nevčesauskienė.

V. Gurskis - itin intensyviai kuriantis aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas yra surengęs 30 personalinių parodų, dalyvavo 109 bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai. Už peizažinę tapybą 1997 m. buvo apdovanotas Aplinkos apsaugos ministerijos premija.

Po 1967 m. įvykusios Respublikinės dailės parodos V. Gurskis atsidėjo daugiausia molbertinei tapybai. Tuo metu sukurtos figūrinės kompozicijos ir portretai pasižymėjo monumentalumu, dekoratyvumu, ryškių spalvų kontrastais. Vėliau nutolęs nuo dekoratyvių tendencijų, sukūrė kameriškų, psichologiškai itin įtaigių portretų (Juozo Miltinio, 1978; Valerijono Jucio, 1980 ir kt.). 

Pasak kuratorės N. Nevčesauskienės, "peizažuose geriausiai atsiskleidžia svarbiausias V. Gurskio kūrybos įrankis - intuicija. Ja vadovaudamasis dailininkas renkasi motyvus, kompoziciją, spalvas. Peizažai atspindi miesto vaizdus, lietuviškų kaimelių ir bažnyčių, pajūrio temą. Vilniaus senamiestį jis mato savaip: įvairiais metų laikais, dažnai nušviestą išskirtinės šviesos, spalvingą, tapo jį ekspresyviu potėpiu. Bet labiausiai V. Gurskis mėgsta tapyti gamtoje. Ten jis atranda gamtos padiktuotų kompozicinių, erdvės, spalvinių sprendimų".

Anot dailininko, jis "visuomet ieškojo peizažų, kuriuose slypi vidinė energija". Šiai energijai išreikšti svarbi dominantė yra medžiai. "Mane veikia medžiai, jų besikartojantys ritmai, išraiškinga belapių šakų kančia. Juose randu poeziją", - yra sakęs autorius. 

Apžvalginėje parodoje šalia tapybos rodomos fotografijos, kuriose užfiksuotos jaunystės, studijų metų, įvairiausių dailininkų susibūrimų, plenerų akimirkos, eksponuojami svarbiausi personalinių parodų lankstiniai, katalogai ir plakatai. 

V. Gurskio kūrybos paroda "Bėgančio laiko šviesa" Radvilų rūmuose kvies apsilankyti iki gruodžio 4 dienos.

Eltos inf.