Dainavimo niuansai (iš kairės): Raminta Lampsatis, Gabrielė ir Laura Latvaitytė. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Įsivaizduokite, kad per dainavimo pamoką garsi profesorė mokinę paguldo ant kilimėlio ir liepia „plaukti“. Ne tik mokinę paguldo, bet ir pati šalia gulasi, kad parodytų, kaip tai reikia daryti. Ir visa tai dviejų dešimčių žmonių – mokytojų ir mokinių – akivaizdoje.

Neįsivaizduojate? Bet taip buvo praėjusį sekmadienį Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokykloje, kur tarptautinius dainininkų ir pianistų kursus vedė geriausia kaučerė (lietuviškai - vadovė ugdytoja) Europoje – Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė pianistė daktarė Raminta Lampsatytė.

Profesorė Lietuvoje randa talentų

Mokė profesorė penkias dainininkes ir tris pianistes iš menų mokyklos, kaip taisyklingai kvėpuoti, kaip susikaupti prieš pasirodymą, net kaip deramai atsisėsti prie fortepijono.

Ne viena mokė, o su trimis žymiais operos solistais – Hektoru Palacio iš Meksikos, Hamburge kvalifikaciją keliančia lietuve Laura Latvaityte ir Šiaulių menų mokykloje dirbančiu vokalo mokytoju Gediminu Varna-Tiškevičiumi.

Profesorė Raminta Lampsatytė, žinoma pianistė, mokslininkė, pedagogė, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, yra išleidusi knygas apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius B. Kutavičių ir O. Balakauską.

O svarbiausia – ji yra savotiška lietuviško meno skleidėja pasaulyje, o Lietuvoje naujų talentų ieškotoja ir puoselėtoja. Todėl profesorė jau kelintus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Solinio dainavimo katedros studentams veda meistriškumo kursus, po kurių šie lietuviai pelno laurus tarptautiniuose konkursuose ir tęsia magistrantūros bei doktorantūros studijas Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje.

Be to, R. Lampsatytė atvykti Lietuvą kviečia ir žymius užsienio atlikėjus, kurie su lietuviais čia surengia nemažai koncertų ir kitų projektų.

Šiemetinio profesorės ir dviejų operos solistų darbinio-koncertinio vizito į Lietuvą vienas iš koordinatorių, operos solistas Sauliaus Sondeckio menų mokyklos dainavimo mokytojas Gediminas Varna-Tiškevičius taip pat yra dėkingas Ramintai Lampsatytei, kuri prieš keletą metų buvo jo mokytoja, padėjo pasiruošti magistrantūrai Londono „Guildhall School of Music and Drama“, ir toliau tęsia šį bendradarbiavimą.

Tokie pat santykiai profesorę sieja ir su kitais Šiauliuose apsilankiusiais operos solistais – Hektoru Palacio ir Laura Latvaityte.

„Mes esame geri draugai, - sako R. Lampsatytė. - Ir turime visokių bendrų planų: vasarą su Hektoru koncertuosime Meksikoje, su Gediminu - Vašingtone ir Čikagoje, Lietuvoje su Laura, kaip pagrindinio vaidmens atlikėja, nuo rugpjūčio vidurio pristatysime G. H. Hendelio operą „Teodora“.

Tad taip užimtiems Sauliaus Sondeckio menų mokykloje vykusių meistriškumo kursų vedėjams laiko interviu buvo nedaug, tik – arbatos pertraukėlė.

- Koks jūsų šio atvykimo į Lietuvą tikslas?

Raminta Lampsaitytė: O šį kartą atvažiavome į Lietuvą, kad pravestume meistriškumo kursus Kauno universiteto akademijoje, Panevėžio Vytauto Mikalausko ir Šiaulių menų mokyklose bei penkis koncertus, kur prie mūsų prisidėjo pianistas Andrius Vasiliauskas. Mums čia labai įdomu ir smagu.

Be to, visiems buvo labai įdomi kelionė po Lietuvą. Pavyzdžiui, visi pirmą kartą mes buvo su koncertu Užutrakyje. Tokia graži pilis, o dar mūsų jie paprašė būtinai rudenį ten pristatyti operą „Teodora“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks solistė Laura Latvaitytė. Dabar ji, baigusi magistro studijas Vilniuje, yra magistrantė Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje.
Gediminas Varna-Tiškevičius: Raminta yra fenomenali tuo, kad ji savo žinias nori perduoti lietuviams. Kai ji būna Lietuvoje, tai viską suplanuoja taip, kad aukštosiose ar meno mokyklose galėtų pravesti meistriškumo pamokas, kurios yra didžiulė dovana mums visiems.

Raminta Lampsatytė: Po tų meistriškumo kursų jau devyni lietuviai mokosi Hamburgo mokykloje. Jei aš paruošiu Lietuvoje bakalauro studijas baigusius jaunuolius, kurie negali sau leisti tūkstančius mokėti už magistrantūrą, jie gali dvejus metus veltui studijuoti Vokietijoje ir surasti kontaktų Vakarų Europoje. Nuo to visiems tik geriau.

Todėl dabar Hamburge studijuoja daugiau lietuvių nei vokiečių ir jie nuolat laimi įvairiuose konkursuose. Štai V. A. Mocarto konkurse pirmąją vietą laimėjo Ernesta Juškaitė, o abi antrąsias vietas - Milda Tubelytė bei Nerita Pokvytytė. Tačiau lietuvių dainininkus reikia paruošti, o tam reikia žinoti, kaip paruošti, kaip keisti repertuarą.

Gediminas Varna-Tiškevičius: Ir reikia tinkamą muzikinį skonį išugdyti. Būtent pas Ramintą mes to ir išmokstame – teisingo pojūčio, kaip V. A. Mocartą ar Dž. Pučinį dainuoti.

Raminta Lampsatis: Taip pat ir baroko muziką, nes jos negalima taip frazuoti, kaip romantikos ar klasikos. Čia turi būti puošmenų, ornamentikos. Kadangi to nelabai išmokstama Lietuvoje, aš ir bandau mokyti.

O štai romantikų ir modernių kompozitorių kūrinių Lietuvoje labai gerai išmokoma.

- Kuo naudingi meistriškumo kursai?

Laura Latvaitytė: Viskuo! Nes prieš porą metų būtent meistriškumo kursuose mane atrado Raminta ir man suteikė naują viltį. Taip aš atsidūriau Vokietijoje ir Londone.

Meistriškumo kursai ypač studijas baigusiam Lietuvoje žmogui gali būti tramplynas, naujos kokybės galimybe. Tiesiog tai didžiulė laimė. Ir studentai turėtų veržtis į juos.

Labai vertinu dėstytojus, kurie mane paruošė. Bet kartais, kai mokaisi pas vieną žmogų trejus-ketverius metus, kažko jau nebegirdi – gal tiesiog todėl, kad pripranti, o ir dėstytojas kažko nebegirdi, nes priprato prie tavo garso.

Todėl gal ta pati pastaba ar patarimas, pasakytas kiek kitaip, atveria tau akis, atveria naują kokybę.

Meistriškumo kursai yra didžiulis tiltas, atradimas – kai aš buvau bebaigianti magistrantūrą, meistriškumo kursuose man Raminta tiesiog atvėrė duris į naują pažinimą.

Žinote, kas dar yra labai svarbu? Mes, lietuviai, dažniausiai esame kuklūs žmonės, mėgstame nutylėti savo laimėjimus, mėgstame užsidarę klasėse repetuoti, labai daug dirbti. O juk dainininko yra tokia specialybė, kuri kaip tik reikalauja atsidaryti, atverti save visiems. Todėl meistriškumo kursai yra labai gera pamoka ir geras trenažas atsiverti savo draugams, kitiems dėstytojams, galų gale pažįstamiems.

Tai yra tarsi scena, nes įsivaizduokite, kaip yra sunku klysti dainininkui, kuris turėtų būti tobulas, kaip yra sunku ateiti neprasidainavus, kai balsas dar miega, kai pagauni gaidžiuką ar esi ne visai pasiruošęs būti tobulas, ir tapti tobulas per kursus, kai dėstytoja viešai pasako tavo klaidas, ištaiso tarimo klaidas. Po to jau visiškai nebaisu plaukti, atrodyti kvailai, atsiklaupti, gulėti ir daryti atsispaudimus.

- Bet kam dainininkams atsispaudimai?

Gediminas Varna-Tiškevičius: Nes dainuojama ne iš lašinių, o iš raumenų.

Laura Latvaitytė: Dainininkų ir režimas, ir dieta yra labai panašios į sportininkų. Kasdien mes turime po 15 minučių, net šiek tiek sirgdami, dirbti su savo dainavimo aparatu, jį apšildyti, kad viskas būtų tikslu, kad nė viena gaida nenuslystų.

- O jūs, Hektorai, Lietuvoje pirmą kartą?

Hektoras Palacio: Kadangi su profesore Raminta Lampsatis susipažinau maždaug prieš metus Berlyne, tai dabar, kai turėjau garbę būti pakviestas kartu atvykti į Lietuvą pagal šį projektą, aš labai apsidžiaugiau.

Čia yra tikrai nuostabių balsų – matyti, kad mokytojai padarė išties didelį darbą juos ugdydami. Visi lietuvių dainininkai yra iš tiesų nuostabūs, todėl džiaugiuosi galimybe čia kuo daugiau dainuoti su lietuvių sopranais ir tenorais.

Ir jūsų publika nuostabi – tai matėsi kiekviename koncerte, kuriame mes dalyvavome.

- Ar lietuviški orai dainininkams nekenkia?

Hektoras Palacio: Ne, ne, iš tiesų man patinka vėsa – juk visada galima išgerti puodelį karštos arbatos ar kavos. O drėgmė net geriau nei sausas oras. Esu patenkintas, kaip čia skambėjo mūsų balsai.

Apie meistriškumo kursų rezultatus

Gediminas Varna-Tiškevičius: Sauliaus Sondeckio menų mokyklos mokiniai ir profesoriai abiem solistams labai patiko. Iš penkių, trys solistės užsirekomendavo ypač gerai.

Tai mano mokinė, dešimtokė Ieva Samaitytė. Nors jai dar dvejus metus čia mokytis, tačiau jau dabar profesorė Raminta pasiūlė atvažiuoti pas ją ir pas docentę konsultacijoms. Ir važiuosime, nes ir aš važinėju, kai galiu, pas Ramintą, tad tokiu būdu mes sudėliosime per tuos dvejus metus Ievai stojamųjų programą.

Profesorė taip pat labai gerai įvertino mokytojos Hanos Mockienės mokinę, dvyliktokę Inesą Brazytę ir mokytojos Beatos Smiltinikienės mokinę, dešimtokę Gabrielę Kutelytę. Abiems žada didelę ateitį.

Kadangi mokytojų Laimutės Mameniškytės ir Marijos Kaubrienės mokinės, pianistės Miglė Štabokaitė, Marija Ivaškevičiūtė ir Medeinė Mickevičiūtė ruošiasi Paryžiuje vyksiančiam Antono Rubinšteino pianistų konkursui, profesorė Raminta Lampsatytė joms tik šiek tiek štrichus sudėjo. Pamokė, kaip prieiti prie fortepijono, kaip susikaupti, kaip pradėti groti – daug visokių detalių, ir pasakė, kad jos yra realios kandidatės laimėti prizines vietas.

Nors, žinoma, konkursai yra sėkmės dalykas, tačiau visos trys turi didelių galimybių juose laimėti.