Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vadovė Diana Martinaitienė) pristatė Aukštaitijos ir Žemaitijos „rubežiaus“ programą – karines dainas ir šokį.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

  
Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Savaitgalį Šiaulių mieste ir rajone vyko penktasis Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“, kurį organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras ir Šiaulių universitetas.
Šis festivalis, kuriame dalyvavo vienuolika studentų folkloro kolektyvų, pasak Liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vidos Šatkauskienės, yra ypatingas, nes skirtas saulės temai.

Festivalio tema – saulė
„Mūsų tikslas – truputėlį pagilinti folkloro pažinimą, todėl jau antrą kartą parenkame jam temą, - paaiškina Vida Šatkauskienė. - Ketvirtasis festivalis vyko Klaipėdoje ir savaime suprantama jam buvo parinkta vandens tema, šiam, penktajam, parinkome saulės temą, nes Šiauliai – saulės miestas, esantis ant Žemaitijos ir Aukštaitijos ribos. Norisi, kad studentų folkloro kolektyvai susikoncentruotų pasirinkdami paprotinį kontekstą, taip gautų kompleksą žinių ir patirties per kiekvieną temą, per kiekvieną tradicinės kultūros detalę.“
Tad pagrindinį Kultūros centre vykusį festivalio koncertą Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ (vadovė Diana Martinaitienė) nariai vedė dviem tarmėmis – aukštaičių ir žemaičių, o kitų šalies aukštųjų mokyklų kolektyvai pateikė temines programas.
Studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“ neapsiribojo vien koncertine programa: čia daug dėmesio buvo skirta puoselėti akademinio jaunimo susidomėjimui folkloru ir tęsti festivalio tradicijas, todėl daug dėmesio buvo skirta ir edukacinei veiklai: skaityta paskaita, kaip Lietuvoje gimė etnokultūrinis judėjimas ir kaip jis sugriovė sovietinį režimą, Balsių stovykloje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kur studentai mokėsi tradicinio dainavimo, pasakojimo, skambinti cimbolais, kanklėmis, senaisiais pučiamaisiais instrumentais.

Ypatingumas  – popietės su miestelių bendruomenėmis
Antrasis išskirtinis šio festivalio „O kieno žali sodai“ bruožas yra tas, kad pirmą kartą jo istorijoje studentų kolektyvai sekmadienį surengė bendras popietes su Šiaulių rajono - Raudėnų, Naisių, Verbūnų, Žarėnų, Bazilionų, Kurtuvėnų, Meškuičių, Micaičių – bendruomenėmis, kurių dauguma taip pat turi puikius folkloro kolektyvus.
„Tai, kad folkloro kolektyvai su savo programomis pasklinda po visą rajoną, džiugina, tikiuosi, visus: ir studentus, ir rajono gyventojus, - sako Vida Šatkauskienė. - Manyčiau, būtų gerai, jei toks  jaunystės energijos išsiveržimas galėtų tęstis ir kituose festivaliuose. Juolab, kad studentų folkloro ansambliai visada buvo vieni iš geriausių, meistriškiausių, giliausiai suvokiančių liaudies dainas ir šokio tradicijas Lietuvoje.“
Apskritai kaskart Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“ kinta: kinta jo formos, jis tampa vis laisvesnis, džiaugsmingesnis ir atsiranda vis daugiau galimybių kolektyvams jame pasimokyti vieniems iš kitų.

Liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė: „Daryti išvadas, ar šiame festivalyje tolygiai atspindimi visų Lietuvos regionų folkloro ypatumai – sunku, nes studentų folkloro kolektyvų veiklą lemia kiti tikslai ir uždaviniai“.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.