Sausio 6 dieną 13 valandą Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaru vyks Trijų karalių eitynės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Sausio 6 dieną 13 valandą Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare vyks Trijų karalių eitynės.
Trijų karalių švente tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai, o diena pailgėja per gaidžio žingsnį.
Lietuvoje nuo seno šią žiemos švenčių pabaigtuvių dieną, vadintą Krikštais, Atarašais, vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kiti personažai). Vyrai taip pat apsirengdavo senoviškais drabužiais – vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius ir nešiodamiesi saulės atvaizdą bei krivulę jie lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji – karalių – personažai. Tada ir paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ