Šiauliuose, Dailės galerijoje, vasario 7 ir 8 dienomis 18 valandą bus pristatyti prancūziški filmai apie meilę.
Dailės galerijos archyvo nuotr.
Startavęs aštuntasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, kasmet nustebinantis žiūrovus stipriais debiutais, naujausiais meistrų filmais bei prancūzų kino klasika. Šiemet festivalis kviečia septynių Lietuvos miestų žiūrovus sušilti rankas ir širdis tamsiose kino salėse, kur ekranuose personažai kalbės apie meilę.
„Žiemos ekranai“, nuo 2006 metų rengiami Prancūzų instituto Lietuvoje, vyksta iki vasario 8 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Alytuje.
Šiauliuose, Dailės galerijoje, vasario 7 ir 8 dienomis 18 valandą bus pristatyti prancūziški filmai apie meilę.
Meilė yra tarsi variklis, kuris gali suktis kaip pašėlęs arba melancholiškai gaišinti; kaip sniegas – pašėlusi pūga arba lėtos, lengvos, vienišos snaigės. „Žiemos ekranai“ šiemet rodo meilę ir kviečia sušilti rankas ir širdį kino teatruose, kartu su jaunų režisierių emocijomis, poetų atvirumu ir senais, tikrais, išmintingais pokalbiais.
Ketvirtadienį, vasario 7-ają, 18 valanda bus pristatytas filmas „Rudens pasaka („Conte d’automne“) iš ciklo „Keturių metų laikų pasakos“.
Vaidina Marie Riviere, Béatrice Romand, Alain Libolt, Didier Sandre ir kt.
Prancūzija, 1998, 114 min., N-16, originalo kalba, subtitrai lietuvių, anglų k.
45-erių vyndarė Magali ramiai gyvena kaime tarp savo vynuogių. Jos geriausia draugė miestietė knygininkė Izabelė pasišauna surasti jai gyvenimo vyrą. Gal draugų rate dar įmanoma rasti laisvą, o gal įdėti skelbimą į pažinčių skyrelį? Vienas traukia, bet nepatinka, kitas – patinka, bet netraukia. Nesinori, kad už tave spręstų draugės, bet gyvenimas nesnaudžia.
Penktadienį, vasario 8-ąją, 18 valandą – filmas „Žaliasis spindulys („Le rayon vert“), režisierius Éric Rohmer, romantinė drama, Prancūzija, 1985, 90 min., N-16 prancūzų kalba, subtitrai lietuvių kalba, vaidina Marie Riviere, Béatrice Romand, Carita, Rosette.
Prie jūros, į kalnus, o gal – į užsienį? Atostogauti vienai visai nelinksma. Net draugės neįtikina Delfinos, kad atostogos – puikus metas susirasti vaikiną. Vieniša, truputį depresuojanti, neryžtinga mergina svajoja apie idealią meilę. Delfinos kelyje pasimaišančios pranašiškos kortos ir nepaprastas gamtos reiškinys primena, kad tikėti ženklais visgi verta.
Šiųmetinę prancūzų kino festivalio tematinę liniją įkvėpė dešimt vyriausio prancūzų Naujosios bangos režisieriaus Érico Rohmero filmų.
Maurice’as Henri Josephas Schéreras gimė 1920 m. Pietų Prancūzijoje. Išsilavinimą įgijo Paryžiuje, studijavo istoriją, literatūrą, filosofiją. Vėliau, jau tapęs kino kritiku, norėdamas nuslėpti nuo artimųjų, kad dirba kine, pasivadino Éricu Rohmeru. Nuo 1957 m. Éricas Rohmeras buvo pakviestas vadovauti kino žurnalui „Cahiers du cinéma“, kuris tuo metu kaip tik formavo revoliucinę kino estetiką, kai filmus kūrė Naujosios bangos režisieriai Jeanas-Lucas Godard’as, Francois Trauffaut, Claudas Chabrolis, Jacques’as Rivette’as.
Daugumos Rohmero filmų siužeto ašis – meilės susitikimas. Ilgų pasivaikščiojimų metu personažai kuria gyvenimiškas situacijas. Rohmero herojai siekia atpažinti ir įvardyti savo jausmus, gerai jaustis savo kailyje. Jų gyvenimas pagrįstas dvejone, neapsisprendimu, sprendimų paieškomis ir flirto akimirkomis. Rohmero filmuose pokalbiai ir žmonių santykiai sudėlioja veiksmą, kurį galima būtų apibūdinti kaip subtilų, literatūrišką ir kupiną egzistencinės ironijos. Kai kinas, rodos, tolsta nuo tikrovės, Rohmeras savo šviesiais, nors nebūtinai laimingais, filmais rodo tikrą gyvenimą.
Režisieriaus filmografijoje 25 ilgo metro filmai, iš kurių didžioji dauguma dėliojasi į tris pagrindinius filmų ciklus: „Moralinės pasakos“ (1962–1972), „Komedijos ir patarlės“ (1980–1987) ir „Keturių metų laikų pasakos“ (1990–1998). „Žiemos ekranuose“ bus pristatyta 10 šio režisieriaus filmų.
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
