Užgavėnių šventėje netrūko pramogų ir patiems jauniausiems šiauliečiams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Laima TRUMPYTĖ
Praėjusio šeštadienio popietę Žaliūkių malūnininko sodyboje vyko tradicinė žiemos šventė „Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno“, kurią organizavo Šiaulių kultūros centras ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Šiauliečius išjudino folkloro ansambliai
Žiemos išvarymo šventėje netrūko nei tradicinių – Lašininio ir Kanapinio kovos, persirengėlių, šmaikščių oracijų, blynų ir šiupinio valgių, Morės deginimo, nei kitokių pramogų.
Tiesa, iš pradžių šiauliečiai neskubėjo įsijungti į visas linksmybes – pirmiausiai stengėsi apžiūrėti kas kokias pramogas siūlo, pasivaišinti tradiciniais valgiais, nupirkti namiškiams lauktuvių, pasišnekučiuoti su draugais ir bičiuliais, o jau tada pasirinkti labiausiai juos dominantį dalyką.
Bet kuo toliau, tuo daugiau rinkosi į šventę miestiečių ir tuo linksmiau viskas vyko.
Juolab kad Užgavėnėse bet ką išjudinti galėjo folkloro ansambliai iš Šiaulių ir Raudėnų – „Margulis“, „Vaiguva“, „Sidabrinė gija“, „Gerviki“, „Auda“, kapela „Šelmiai“, kapelija „Kaimo muzikantai“, teatro studija „Helijas“ ir grupė „Kitava“.
Tradiciniai ir šiuolaikiniai persirengėliai
Kaip ir visada, didžiausia Užgavėnių atrakcija buvo persirengėliai, kurie ne tik scenoje linksmino atėjusius į šventę šiauliečius, bet ir įsimaišę į minią ragino prisidėti prie linksmybių.
O persirengėlių būta visokiausių: tiek tradicinių Ožių, Ubagų, Čigonų, Vestuvininkų, Velnių, Gandrų, tiek ir sušiuolaikintų personažų. Vieni miestiečius traukė į šokio sūkurį, kiti gąsdino tarškynėmis ir kitokiais instrumentais, treti net oracijas sakė ar šiaip linksmos frazės negailėjo.
Žinoma, pagrindines linksmybes pradėjo į kovą stoję Lašininis su Kanapiniu. Ir nors šios kovos baigtis buvo aiški – azarto netrūko nei kovotojams, nei žiūrovams.
Juolab kad visa tai baigėsi simboliniu aktu – Morės, kaip žiemos simbolio, sudeginimu ant laužo.
Blynai, blynai...
Tačiau tai buvo tik šventės pabaigoje, o iki tol šiauliečiai suko ir suko ratus Žaliūkių malūnininko sodyboje, kad kokios nors atrakcijos nepraleistų.
Pavyzdžiui, kad nepalygintų blynų skonio įvairiose blyninėse, nes juk laukė geriausios blyninės rinkimai, ar kad sužvarbę neišgertų puodelio kokio nors karšto gėrimo, ar kad nenupirktų kokio tautodailininkų suvenyro arba nors riestainio.
Juolab kad Užgavėnės – paskutinė galimybė prieš gavėnios pasninką ir sočiai prisivalgyti, ir prisilinksminti.
Vaikai linksminosi iš širdies
Tenka pripažinti, kad Užgavėnėse prie Žaliūkių malūno patys aktyviausi ir linksmiausi dalyviai buvo vaikai. Ir visai mažiems, ir didesniems čia viskas buvo pramoga.
Tiek vaikams patiko tradicinės sūpuoklės ir pasikarstymai stulpais, tiek netradiciniai sniego paišymai spalvotu vandeniu, tiek galimybė nusifotografuoti su kokiu itin ryškiu persirengėliu.
O ką jau bekalbėti, kiek džiaugsmo vaikams suteikė šventės kulminacija – galimybė žiemą išvaryti su grupe „Kitava“ ir sudeginti Morę.
Žiemos simbolio – Morės – sudeginimą smalsiai sekė ir visi šventės dalyviai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Persirengėliai prie Žaliūkių malūno linksmino ir linksminosi.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Atsakinga atrakcija – trise ant vienų slidžių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
