Praėjusiais metais Valstybės atkūrimo dienos proga dienos šviesą išvydo didžiulis, puošnus dailininko, fotomenininko R. Dichavičiaus paruoštas albumas „Laisvės paženklinti“. Šiais metais, vėl švęsdami tą pačią šventę, sulaukėme antrojo leidinio tomo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ričardas JAKUTIS
Praėjusiais metais Valstybės atkūrimo dienos proga dienos šviesą išvydo didžiulis, puošnus dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus paruoštas albumas „Laisvės paženklinti“. Šiais metais, vėl švęsdami tą pačią šventę, sulaukėme antrojo leidinio tomo.
R. Dichavičius paruošė fundamentalų leidinį, reprezentuojantį mūsų valstybę. Tai dovana savam kraštui ir savo krašto menininkams. „Kiek laisvės – tiek mūsų“, - tokį moto leidiniui pasirinko jo autorius. Albumai apjungia meną, faktus, istoriją, estetiką ir tiesiog grožį. Abiejuose leidinio tomuose pristatomi per 120 dailininkų kūriniai. Albumų autorius pasakoja, jog medžiagą leidiniui, skirtam Lietuvos valstybingumui, jis rinkęs daugiau nei penkerius metus. Skaitytojas supažindinamas su Lietuvos dailininkais, sukūrusiais valstybingumo ženklus: heraldiką, pinigų banknotus ir monetas, pašto, kariuomenės, policijos, muitinės, pasienio ir kitų tarnybų ženklus, uniformas, valstybės apdovanojimus, paminklus, miestų merų regalijas, liturginius reikmenis.
Be abejo, albumai natūraliai išaugo iš R. Dichavičiaus kūrybos, drauge iš jo noro pasidžiaugti kitų menininkų kūriniais. Albumų autorius pabrėžia, jog mažai kas pastebi, kiek daug dailininkai padarė, kurdami savo valstybės simboliką. O juk be istorinių atpažinimo ženklų valstybė būtų ne valstybė. Anot R. Dichavičiaus, amžių patirtis liudija, kad priešas simbolių bijo labiau nei ginklų. „Naują laisvės ženklų sistemą galėjo sukurti tik žmonės, turintys pilietinės nuovokos, gerai suprantą žmogaus ir valstybės reikšmę ir prasmę, jaučiantys ir mokantys valdyti meno formas, sugebantys linijomis, dėmėmis ir spalvų plastika sukurti iškalbingą kūrinį“, - taip, pristatydamas savo kūrinį, kalba jo autorius.
Džiugu, kad leidinyje užtinkame ir šiauliečius dailininkus Gražiną Arlauskaitę-Vingrienę, Stasį Kuzmą, Petrą Repšį, Antaną Krištopaitį, Eduardą Juchnevičių, Vidmantą Zarėką, Saulių Kruopį, Gintautą, Mindaugą ir Vitalijų Lukošaičius.
Miela žinoti, jog rengiamas ir trečiasis „Laisvės paženklintų“ tomas, nes šiam darbui atsidėjęs R. Dichavičius baigia rinkti medžiagą dar apie 60 dailininkų.
Ko nesukruto padaryti valstybė, nuveikė vienas žmogus - fotomenininkas R. Dichavičius. Kol albumai buvo rengiami spaudai, ne vienas juose įamžintas dailininkas mirė. Tai buvo dar didesnė paskata, jog toks leidinys labai reikalingas ir delsti negalima. Ne vienas mūsų politikas pasidžiaugia, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. metu šia knyga galima atkreipti Europos dėmesį į tokį didžiulį kūrybinį Lietuvos palikimą.