III tarptautinio Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurso dalyviai su savo mokytojais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiandien didžiuliu koncertu Kultūros centre baigsis III tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursas-festivalis, skirtas profesoriaus Prano Stepulio 100-mečiui, kurį organizavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokykla ir Lietuvos liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“.
Per penkias šio grandiozinio Šiaurės Lietuvos renginio dienas surengtas trijų Baltijos šalių jaunųjų atlikėjų, grojančių liaudies muzikos instrumentais, konkursas ir apskrityje surengta įspūdingų koncertų, kuriuose su unikaliais instrumentais muzikavo žymūs, profesionalūs muzikai.

Išaugo susidomėjimas konkursu-festivaliu
Trečiąjį kartą Šiauliuose organizuotas tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursas-festivalis, pasak vienos iš jo organizatorių S. Sondeckio menų mokyklos kanklių mokytojos metodininkės Reginos Marozienės, rodo, kad susidomėjimas tiek pačiu renginiu, tiek liaudies instrumentais įvairiose šalyse tik didėja, nes šįkart į festivalį-konkursą atvyko vos ne dvigubai daugiau muzikantų nei į pirmąjį.
„Pranas Stepulis nėra tiesiogiai susijęs su Šiauliais, jis didelį dėmesį skyrė ne tik soliniam, bet ir ansambliniam kankliavimui. O tai, kad būtent jo vardo konkursas atsirado Šiauliuose, yra laimingas atsitiktinumas, nes manome, kad ansamblinis grojimas liaudies instrumentais dar nėra labai gaji tradicija Lietuvoje ir norisi, kad ji labiau plėstųsi ir būtų labiau palaikoma. Todėl mes, S. Sondeckio menų mokykla, nusprendėme kad Šiauliai, kaip Šiaurės Lietuvos regiono miestas, galėtų sukviesti ansamblius varžytis ir kartu pristatyti tarptautiniu mastu žinomus atlikėjus“, – sako R. Marozienė.
Ir reikia pripažinti, kad ši S. Sondeckio menų mokyklos idėja sulaukė palaikymo – P. Stepulio konkursą-festivalį finansiškai remia ne tik miesto savivaldybė ir Kultūros rėmimo fondas, bet ir įvairios įmonės, liaudies instrumentų meistrai, tautodailininkai skiria savo darbus kaip prizus, o žymūs atlikėjai sutinka į jį atvykti praktiškai be honoraro.

31 ansamblis – pusantro šimto atlikėjų
Todėl III tarptautiniame Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurse jau dalyvavo 31 ansamblis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikos mokyklų, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų. Iš viso – pusantro šimto atlikėjų, kurie grojo ir duetais, ir kvintetais.
Konkursantų amžius labai įvairus: jauniausiam yra septyneri, o vyriausiajam – aukštosios mokyklos studentui – 24-eri. Todėl visi konkurso dalyviai suskirstyti į aštuonias amžiaus grupes, o jos – į tradicinių instrumentų ansamblius ir ištobulintų instrumentų ansamblius. Kitaip, pasak R. Marozienės, būtų sunkoka lyginti jaunuosius atlikėjus, grojančius tradiciniais ir ištobulintais instrumentais, nes jų yra skirtingos galimybės.
Be to, konkurso nuostatuose buvo numatyta, kad kiekvienas ansamblis turi atlikti privalomą kūrinį-improvizaciją žinomų lietuvių liaudies dainų temomis („Už žalių miškelių“, „Saulutė tekėjo“). Tai naujovė Lietuvoje vykstančiuose konkursuose.
„Įdomiausia klausytis, kaip tas improvizacijas atlieka užsieniečiai. Taip dar kartą įrodoma, kad muzika yra bendra kalba, nes pagal melodijos vingius, pagal intonaciją užsienio atlikėjai suvokia dainos prasmę net nesuprasdami žodžių, – pastebi viena iš konkurso-festivalio oraganizatorių R. Marozienė. – Planuojame surinkti šių improvizacijų natas ir išleisti leidinuką, kuris galbūt įamžintų šį mūsų renginį.“

Grand Prix – S. Šimkaus konservatorijai
Taigi labai kompetentinga tarptautinė vertinimo komisija, kurią sudarė garsūs atlikėjai ir muzikos pedagogai iš Lietuvos, Rusijos, Austrijos, Latvijos, Estijos, turėjo daug darbo, kol įvertino visus atlikėjus.
Vertinimo komisijos pirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų ir akordeono katedros vedėja, profesorė Lina Naikelienė pripažino, kad puikiai grojo ir pačių jauniausių, ir studentų ansambliai, tad buvę sudėtinga išskirti geriausius.
Žiuri Grand Prix paskyrė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos liaudies instrumentų ansambliui (vadovai Vida Zelenienė ir Vytautas Zelenis), kitiems kolektyvams skyrė diplomus ir padėkos raštus pagal jų amžiaus grupes.
Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Bangužės“ (vadovė L. Tumanovienė) laimėjo III laipsnio diplomą, kanklių ansamblis „Saulenė“ (J. Kaubrienė) – I laipsnio diplomą, kanklių ansamblis „Audra“ (J. Kaubrienė ) – II laipsnio diplomą, birbynininkų ansamblis (A. Tumanovas) – I laipsnio diplomas, kanklininkių ansamblis (D. Bėkšienė ir V. Gaidamavičienė) – diplomas, „Subatėlės“ kanklių ansamblis (L. Tumanovienė) – III laipsnio diplomą
Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų trio (vadovai L. Andriuškienė ir D. Daknys) pelnė II laipsnio diplomą, mišrus ansamblis (L. Andriuškienė ir D. Daknys) – III laipsnio diplomą, birbynininkų duetas (D. Daknys) – II laipsnio diplomą, kanklininkių ansamblis (K. Kuprytė) – II laipsnio diplomą, mišrus kvintetas (L. Andriuškienė ir D. Daknys) – padėkos raštą
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos vaikų folkloro ansamblis (vadovas A. Bernotas) laimėjo I laipsnio diplomą, mišrus duetas (R. Vaišnorienė) – I laipsnio diplomą, birbynių trio (A. Bernotas) – II laipsnio diplomą.
Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Kupolėlė“ (vadovė E. Ralienė) pelnė diplomą, kanklių duetas (J. Varkalienė) – diplomą, birbynių ansamblis (A. J. Bartašius) – padėkos raštą.
Kuršėnų meno mokyklos tradicinių kanklių ansamblis (vadovė A. Vaitekūnienė) laimėjo III laipsnio diplomą, Ventos muzikos mokyklos mišrus tautinių instrumentų ansamblis (V. Virbickas) – III laipsnio diplomą, Skuodo meno mokyklos duetas (S. Kazankovienė ir T. Jonaitis) – III laipsnio diplomą, kanklių trio (S. Kazankovienė) – I laipsnio diplomą, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto birbynininkų trio (V. Tetenskas) – II laipsnio diplomą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kanklių ansamblis (L. Naikelienė) – diplomą, mišrus ansamblis „VySiMo“ (A. Juškevičienė) – III laipsnio diplomą.
Keturis diplomus pelnė Latvijos kuoklinininkų ansambliai: Pardaugavas muzikos mokyklos (I. Krauce), Rygos Ziemelblazma kultūros centro „Pūt, vejini“ (G. Andersone), J. Vituolio muzikos akademijos ( T. Jansone), koncertinės įstaigos „Cantata“ (D. Cerbule). Taip pat konkurso diplomantu tapo Talino G. Otso muzikos mokyklos duetas „Estonica“ (vadovė K. Muhling).

Festivalis sujungė tradicijas ir naujoves
Kai kurie konkursantai dalyvavo ir festivalinėje programoje: Šiaulių miesto muzikos mokyklų atlikėjai ir kaip nedidelių ansamblių nariai varžėsi konkurse, ir orkestrų nariai dalyvavo festivalio atidarymo koncerte, kuris įvyko ketvirtadienį Šiaulių Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčioje.
Trečiajame tarptautiniame Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių festivalyje išsiplėtė ir geografija: atvyko žinomi atlikėjai Harald Oberlechner (citra) iš Austrijos, Pavelas Lukjanovas (guslės) ir Michailas Jakovlevas (violončelė) iš Austrijos.
„Svečias iš Austrijos Harald Oberlechner – gerai pasaulyje žinomas atlikėjas, dirbantis Zalcburgo Mocerteumo muzikos universitete ir Insbruko valstybinėje konservatorijoje. Tuo mes labai džiaugiamės, nes Lietuvoje pirmą kartą citra gros toks profesionalas. Ir dar yra unikalu tai, kad citrininkas H. Oberlechner festivalyje grojo kartu su estų kanelininke Kristi Muhling, – sakė R. Marozienė. – Dar vienas iš šio festivalio atradimų – guslininko P. Lukojanovo, violončelininko Michailo Jakovlevo ir pianistės Olgos Avdejevos trio.“
Festivalyje, kurio koncertai vyko Kuršėnų vaikų globos namuose, Kelmės krašto muziejuje, Mažeikių Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje ir, žinoma, Šiauliuose – Ch. Frenkelio viloje, miesto Kultūros centre, dar dalyvavo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ liaudies instrumentų orkestras, kanklių duetas – Aistė Bružaitė ir Jolita Matkienė, Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“, Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras, liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ su soliste Jurgita Juozūniene, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų orkestras, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“, Šiaulių S. Sondeckio menų mokyklos dainų ir šokių ansamblis „Jovarėlis“, Vilniaus birbynių kvintetas.
„Festivalyje dalyvavo ne tik ištobulintų instrumentų atlikėjai, bet ir grojantys folkloriniais instrumentais. Todėl labai džiaugiamės kad atidarymo koncerte dalyvavo Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vadovė D. Martinaitienė), kurio giedamos, kankliuojamos ir skudučiuojamosios sutartinės ypač papuošė renginį. Juk vienas iš festivalio-konkurso tikslų yra parodyti, kad visa nacionalinė muzika, nesvarbu, ar ji atliekama tradiciniais, ar ištobulintais liaudies instrumentais, sudaro harmoningą visumą“, – sako R. Marozienė, viena iš III tarptautinio Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurso-festivalio organizatorių.

Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ (vadovė D. Martinaitienė) giedamos, kankliuojamos ir skudučiuojamosios sutartinės papuošė festivalio atidarymo koncertą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Guslininkas Pavelas Lukojanovas, Maskvos S. Prokofjevo muzikos koledžo dėstytojas: „Antrą kartą dalyvaujame šiame konkurse-festivalyje, nes čia viskas puikiai organizuota ir visi atlikėjai yra tiesiog puikūs – net ir patys jauniausieji.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Kanklių mokytoja Regina Marozienė: „Mes, S. Sondeckio menų mokykla, nusprendėme kad Šiauliai, kaip Šiaurės Lietuvos regiono miestas, galėtų sukviesti ansamblius varžytis ir kartu pristatyti tarptautiniu mastu žinomus atlikėjus.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.