2013-06-17 05

IV tarptautinio Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų, violončelininkų, pianistų konkurso laureatai, diplomantai ir vertinimo komisijos nariai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Visą praėjusią savaitę Šiauliuose vyko Sauliaus Sondeckio menų mokyklos organizuotas IV tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų, violončelininkų, pianistų konkursas.
Šeštadienio popietę Šiaulių valstybinės kolegijos salėje įvyko iškilmingas konkurso uždarymo vakaras: laureatų apdovanojimai ir koncertas.

Septyniasdešimt jaunųjų dalyvių
Jau tradiciniu tapusiame konkurse dalyvavo 70 Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos muzikos ir menų mokyklų jaunųjų smuikininkų, violončelininkų ir pianistų iki 17 metų amžiaus, kurie varžėsi pagal tris amžiaus kategorijas: A - iki 10 metų, B - 11–13 metų, C - 14–16 metų dviem turais.
Konkurso dalyvių pasirodymą vertino tarptautinė vertinimo komisija: profesoriai Saulius Sondeckis (Lietuva), Silvija Sondeckienė (Lietuva), Juris Švolkovskis (Latvija), Kazimieras Kanišauskas (Lietuva), Daniel Garlitsky (Prancūzija) buvo smuikininkų ir violončelininkų konkurso žiuri, o profesoriai Povilas Stravinskas (JAV), S. Sondeckis (Lietuva) ir lektorius Donaldas Račys (Lietuva) – pianistų žiuri.
Penkias dienas visi jaunieji atlikėjai iš pradžių varžėsi pirmajame konkurso ture, o paskui atrinktieji – antrajame ture, kol buvo nuspręsta, kas tapo laureatais, o kas diplomantais.

Aštuoni apdovanojimai – jauniesiems šiauliečiams
Šiauliams IV tarptautiniame Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų, violončelininkų, pianistų konkurse atstovavo devyni jaunieji atlikėjai iš S. Sondeckio menų ir 1-osios muzikos mokyklų.
Pianistų konkurse A kategorijoje varžėsi Ieva Tautkutė (S. Sondeckio menų mokykla, mokytoja Irina Tautkuvienė), B kategorijoje – Unė Baranauskaitė (1-oji muzikos mokykla, Neringa Krikščiūnė), Miglė Štabokaitė (S. Sondeckio menų mokykla, Laimutė Mameniškytė), C kategorijoje – Medeinė Mickevičiūtė (S. Sondeckio menų mokykla, Marija Kaubrienė). Konkurse Unė pelnė diplomą, Miglė – antrąją vietą, Medeinė – trečiąją.
Smuikininkų ir violončelininkų konkurse A kategorijoje diplomą laimėjo jauniausia konkurso dalyvė šešiametė Liepa Jurgutavičiūtė (S. Sondeckio menų mokykla, mokytoja Marytė Minčiūnienė) ir Ugnė Krikščiūnaitė (1-oji muzikos mokykla, Nijolė Prascevičienė), B kategorijoje trečiąją vietą pelnė Gintė Grigaitytė (S. Sondeckio menų mokykla, N. Prascevičienė), C kategorijoje pirmoji vieta skirta Augustei Emilijai Janonytei (1-oji muzikos mokykla, N. Prascevičienė), diplomas – Izabelei Lanauskaitei (S. Sondeckio menų mokykla, N. Prascevičienė).

J. Švolkovskis: Lietuvoje periferija lenkia sostinę
Nuolatinis šio konkurso vertinimo komisijos narys profesorius Juris Švolkovskis sakė į šį konkursą atvykstantis todėl, kad čia jam visada labai įdomu – kaskart išgirstantis ir pamatantis kažką nauja.
Be to, S. Sondeckio konkursas yra labai svarbus jauniesiems atlikėjams, kad jie galėtų palyginti save su kitais.
„Pastebiu, kad Lietuvoje jaunųjų muzikų parengimo lygis tiek sostinėje, tiek periferijoje yra vienodas, o kai kada, tai rodo šis konkursas, periferija net lenkia Vilnių. Pas mus Latvijoje yra visiškai kitaip: mokymo lygiai Rygoje ir kitose šalies vietose yra visiškai skirtingi, - sakė profesorius J. Švolkovskis. - Todėl galiu tik palinkėti, kad šis konkursas tęstųsi, o tokia muzikos mokymo sistema nebūtų sunaikinta, nes kiek jau daug Lietuvos muzikantų yra puikiai vertinami ir Europoje, ir pasaulyje: jie dirba garsiuose kolektyvuose, o jaunimas mokosi pas geriausius pedagogus Vienoje, Grace, Paryžiuje. O tai yra puikūs rodikliai.“

D. Garlitsky: labai geri pedagogai
Pirmą kartą dalyvaujantis tiek konkurso vertinimo komisijos darbe, tiek pirmą kartą besilankantis Šiauliuose pasaulinio garso smuikininkas profesorius Daniel Garlitsky teigė esąs pakylėtas, kad sutiko čia atvykti, nes įsitikino, kad Lietuvoje ir Šiauliuose yra puiki muzikinio ugdymo sistema, kokios katastrofiškai trūksta Vakarų Europoje.
„Man labai patinka, kad šis konkursas nėra panašus į sportines varžybas, kad jame pirmiausia klausomasi muzikos. Todėl ir kitą konkursą, jei tik pakvies ir jei galėsiu, atvyksiu, nes dabar patyriau labai didelį malonumą klausydamas ir žiūrėdamas į jaunų atlikėjų rankas, nes smuikininkams labai svarbu teisingai laikyti smuiką ir stryką. Taisyklinga padėtis – tai ženklas, kad jie turi gerus pedagogus. O jei vieno ir to paties pedagogo net mokiniai yra to išmokyti, vadinasi, tai labai geras pedagogas“, - džiaugėsi profesorius iš Prancūzijos.

P. Stravinskas: įvertinimas priklausė nuo individualumo
Pianistų žiuri pirmininkas žymus pianistas profesorius Povilas Stravinskas prisipažino, kad vargu ar būtų atvykęs į konkursą iš už Atlanto, kur pastaruosius dešimtmečius gyvena ir dirba, jei šio renginio laikas nebūtų sutapęs su paskaitomis Kauno muzikos akademijoje prie Vytauto Didžiojo universiteto, tačiau dabar esąs labai patenkintas ir labai gyrė puikų konkurso organizavimą.
„Labai smagu, jaunieji pianistai man paliko labai gerą įspūdį: jie gerai, teisingai pasiruošę. Man buvo labai įdomu sužinoti, koks geras muzikos mokymo lygis yra Lietuvoje. Žinoma, jaunųjų įvertinimas priklausė nuo jų individualumo“, - sakė profesorius P. Stravinskas.

N. Prascevičienė: konkurso naujovės
IV tarptautinio Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų, violončelininkų, pianistų konkurso pagrindinė organizatorė, S. Sondeckio menų ir 1-osios muzikos mokyklų smuiko mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė sakė, kad, net jei ji pasitrauktų, šis kas trejus metus vykstantis konkursas įvyktų, nes jau tapo tradiciniu nuo pat pirmojo, kuris buvo 2003 metais.
„Tiesa, tarp trečiojo ir šio – ketvirtojo – konkursų yra ketverių metų pertrauka, nes pernai Šiauliuose ir Lietuvoje vyko labai daug kitų renginių: TAFISA žaidynės, pasaulinė dainų šventė, respublikinis ir tarptautinis Balio Dvariono konkursai. Tiesiog nusprendžiau, kad nereikia tiek svarbių renginių per vienerius metus“, - sako N. Prascevičienė.
Kartu ji stengiasi, jog kiekviename konkurse kas nors būtų nauja, netikėta. Jei pirmajame konkurse vaikai, kurie laimėjo pirmąsias vietas, turėjo galimybę groti su kameriniu orkestru, nors tai reikalavo papildomai daug darbo ir laiko, tai į šiemetinį buvo pakviesti jaunieji pianistai, nes S. Sondeckio menų mokykloje yra daug pasiekusių jaunųjų atlikėjų.
Be to, ketvirtojo konkurso nuostatuose įrašytas reikalavimas – kiekvienas dalyvis būtinai turi pagroti vieną savo šalies kompozitoriaus kūrinį, kad dalyviai susipažintų su kaimyninių šalių muzika.
„Pakvietėme naujų narių ir į vertinimo komisiją – iš Prancūzijos D. Garlitsky, šiauliečiams gerai žinomus muzikus P. Stravinską ir D. Račį, nes reikia atsinaujinti, o ir taip įdomiau tiek vaikams, tiek mokytojams“, - vardijo naujoves N. Prascevičienė.
Mokytoja ekspertė pripažįsta, kad ir ji pastebinti, jog kaskart kyla konkurso lygis. „Labai kyla, nes mokytojai laikosi tvirtai, nepasiduoda šio laikmečio įtakoms – viską daryti kuo paprasčiau, kuo lengviau, kad vaikams būtų įdomu ir nereikėtų atlikti didelių užduočių. Yra daug pedagogų ir tėvų, kurie nori kokybiško produkto – jeigu jau vaikai pradėjo mokytis groti instrumentu, tai būtinai turi jį įvaldyti“, - sako N. Prascevičienė.
Todėl viena iš konkurso dalių skirta ir mokytojams. Tai seminaras, kurį veda vertinimo komisijos nariai – žinomi muzikai ir pedagogai.
„Kiekvienam mokytojui, manau, kirba klausimas, ar jis viską padarė, ką galėjo, kad perteiktų žinias savo mokiniams ir išugdytų jų įgūdžius. Juk niekada nebūna taip, kad būtų galima pasakyti, kad viskas padaryta tobulai, kad jau nebeįmanoma geriau. Taip nebūna niekada, - teigia N. Prascevičienė. - Todėl visada yra klausimų komisijos nariams, visada laukiama jų patarimų, konsultacijų.“

Profesorius Saulius Sondeckis apie konkursą
Ketvirtasis konkursas – tai pirmiausia Nijolės Prascevičienės nuopelnas, nes apskritai rengti tokius konkursus yra jos idėja, jos iniciatyva, jos nuolatinis triūsas viską organizuojant ir koordinuojant. Ji ne tik viską daro, viskuo rūpinasi, bet tam ir lėšų suranda.
Manau, kad bet koks renginys – ar konkursas, ar festivalis, ar koncertas – jei yra organizuojamas, turi būti kam nors reikalingas, nors labai dažnai koks rengėjas kažką susigalvoja, susireikšmina ir pradeda visur lakstyti prašydamas paramos ir lėšų, nors ta jo renginio idėja niekam nereikalinga, niekam neįdomi. Aš manau, kad pirma reikia realizuoti idėją, įtikinti, kad tai iš tikrųjų yra vertas dalykas, o tada jau galima pretenduoti į didesnį palaikymą.
Taip čia ir buvo padaryta – prieš dešimt metų Nijolė surengė pirmąjį konkursą ir visiems parodė, kad jis būtinas. Ir visi kiti konkursai buvo sėkmingi, skaitlingi.
Prisipažinsiu, kad aš niekada nebuvau šito konkurso varomoji jėga, greičiau - stabdančioji, nes vis abejojau, ar jo reikia, ar bus susidomėjimas, ar bus dalyvių. Tik kai Nijolė surengė konkursą, aš pamačiau, kad jis pasiteisino.
Dabar jau manau, kad jei turėtume daugiau pinigų, tai galėtume konkursą labai išplėsti – pakviesti jaunųjų atlikėjų iš Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Kroatijos, Graikijos. O kol kas darome tai, ką galime, kad ir kukliomis lėšomis. Ir gerai pavyksta: dalyvių lygis aukštas ir jų daug.

2013-06-17 04

Jauniausia konkurso dalyvė L. Jurgutavičiūtė pradėjo laureatų koncertą (koncertmeisterė L. Mameniškytė).
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

2013-06-17 11

Konkurso organizatorė mokytoja ekspertė N. Prascevičienė: „Dėl konkurso finansavimo šiemet galiu visai nesiskųsti, nors, aišku, norams ir poreikiams galo nėra. Tokiam konkursui galima būtų įsteigti ir Grand Prix, ir piniginių prizų, kad būtų pritraukta daugiau dalyvių.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94615075
Į viršų