Šiaulių universiteto bibliotekos Jono Šliūpo archyvo darbuotoja vyresnioji bibliotekininkė Alina Šalavėjienė: „Tai yra tikras laiškas – vienas iš 983 laiškų, kuriuos į Lietuvą skraidino S. Darius ir S. Girėnas išliko, nes pašto maišas buvo rastas iškritęs netoli lėktuvo katastrofos vietos ir laiškai prisistatyti adresatams.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Liepos 17-ąją ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kur tik yra lietuvių, minima mūsų garsiųjų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena.
Lygiai prie aštuoniasdešimt metų 1933 metų liepos 17-ąją S. Darius ir S. Girėnas, įveikę Atlantą per 37 valandas 11 minučių, nuskridę 6411 kilometrų lėktuvu „Lituanica“, žuvo lėktuvui nukritus Soldino miške, tuometinės Vokietijos teritorijoje.
Šiuo skrydžiu lakūnai norėjo įrodyti pasauliui, kad Lietuvoje yra aviacija, kaip ir kitose valstybėse, kad įmanoma nutiesti oro tiltą per Atlantą ir operatyviai pristatyti paštą.
Pastarosios S. Dariaus ir S. Girėno misijos vieną iš įrodymų galima atrasti Šiaulių universiteto bibliotekos Jono Šliūpo archyve, kurio darbuotoja vyresnioji bibliotekininkė Alina Šalavėjienė ir pateikia įdomų rašomąja mašinėle spausdintą ir šiek tiek ranka tobulintą (juodu rašalu sudėlioti „paukščiukai“ ant ž, š raidžių ir „nosinės“ ant balsių) dokumentą:

„Ekscelencija;
Naudojantis tai nepaprasta Transatlantinio Skridimo proga pranešu Tamstai, kad pavestame man Konsulate viskas tvarkoj.
Pasirodžiusi šiomis dienomis vietos lietuvių spaudoj žinutė apie tai, kad Tamsta, pone Ministeri, teiksitės atvykti Pasaulinėn Parodon, padarė gero į vietos lietuvius įspudžio. Neabejoju, kad Tamstos vizitas sustiprintų vietos išeivijos su Lietuva ryšius.
Prie progos reiškiu mano aukštos pagalbos pareiškimą
A. Kalvaitis
Lietuvos Konsulas Chicagoje
Jo Ekscelencijai
Dr. Dovui Zauniui
Užsienių Reikalų
Ministeriui“

A. Šalavėjienė apie tai pasakoja:
- Šį laišką, kurį parašė Lietuvos konsulas A. Kalvaitis užsienio reikalų ministrui D. Zauniui,1933 metų liepą iš Čikagos į Lietuvą kaip tik ir gabeno S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu „Lituanica“.
Dabar šis dokumentas yra mūsų bibliotekos J. Šliūpo archyve kartu su kitais lietuvių išeivių dokumentais.
Kodėl mes tikri, kad tai tikrai „Lituanica“ gabentas laiškas? Todėl, kad jį mums perdavęs Vytautas Šliūpas domėjosi, ar tai originalus, kai 1990 metais J. Šliūpo archyvui jį perdavė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė.
V. Šliūpas 1991 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose susirado galimą laiško autorių buvusį konsulą A. Kalvaitį, kuriam tuo metu jau buvo 95 metai, ir nuvykęs pas jį pabandė išsiaiškinti, ar tikrai tai jo siųstas laiškas.
Kaip V. Šliūpas rašo, A. Kalvaitis tuo metu buvo apakęs ir, nors savo laiško pamatyti nebegalėjo, o protas buvo šviesus, todėl visiškai galima buvo patikėti jo tvirtinimu, jog per lėktuvo „Lituanica“ skrydį jis siuntęs keletą laiškų į Lietuvą, tarp jų esą galėjo būti ir laiškas D. Zauniui – savo tiesioginiam viršininkui.
Gaila, kad nėra išlikęs vokas, kuris turėjo būti pažymėtas užrašu „Lituanica“, specialiais skrydžiui skirtais pašto ženklais ir spaudais, nes tokių vokų pavyzdžių galima pamatyti S. Dariui ir S. Girėnui skirtuose leidiniuose.
Tačiau laiško popierius yra būtent tokio formato, koks ir buvo išleistas kartu su minėtais vokais, nes ir jo viršuje yra užrašėlis „Lituanica“.
Taigi, manau, kad tai yra tikras laiškas – vienas iš 983 laiškų, kuriuos į Lietuvą skraidino S. Darius ir S. Girėnas išliko, nes pašto maišas buvo rastas iškritęs netoli lėktuvo katastrofos vietos ir laiškai prisistatyti adresatams.
Kiek domėjausi, ir kiti tada siųsti laiškai buvo tokie proginiai, o ne dalykiniai, kaip ir konsulo A. Kalvaičio siųstas ministrui.
- Ar šis laiškas vienintelis Šiaulių bibliotekos eksponatas, susijęs su „Lituanica“?
- Tai pagrindinis eksponatas, kurį „Lituanicos“ skrydžio 80-mečio proga ir norėjome pristatyti šiauliečiams, nors mūsų bibliotekoje yra ir kitų, daugiau ar mažiau susijusių su „Lituanica“, S. Dariumi ir S. Girėnu.
J. Šliūpo archyve yra kolekcija Vandos Šliūpienės antros eilės pusbrolio yra išsaugota S. Dariaus ir S. Girėno įrėminta nuotrauka, 1933 metų padaryta Čikagoje.
Turime ir kitą nedidukę kolekciją – Lietuvos lakūno, tarybiniais metais sušaudyto Červenėje, Juozo Šarausko. Kolekcijoje yra nuotrauka apie S. Dariaus ir S. Girėno kūnų sutikimą aerodrome – minia žmonių.
Yra daug leidinių – albumų, knygų, periodikos – skirtų žymiesiems lakūnams ir „Lituanicai“.
Viliaus Purono fonde radau kelias knygeles: 1935 metais išleistą Juzefos Povilaitytės-Venckūnienės romaną „Lituanica“ dar net neišpjaustytais lapais. Tik gaila, nėra pirmos dalies.
Įdomu, kad S. Darius, būdamas tikras sportininkas (jis žaidė krepšinį, boksavosi ir t. t.) , yra išleidęs dvi knygeles. Vieną iš jų mes turime – tai „Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis)“, kurią 1926 metais išleido Lietuvos sporto lyga.
Beje, šios knygelės autorius įvardytas - „K. L. vyr. ltn. Darius“.
Turime ir Felikso Vaitkaus, kuris 1935 metais jau sėkmingai pakartojo „Lituanicos“ skrydį, nuotraukos negatyvą, darytą Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje.
Tarp kitko, F. Vaitkus – J. Šliūpo giminaitis. Prašiau V. Šliūpo patikslinti tą giminystės ryšį, bet Vytautas atsakė, kad nieko negalintis pasakyti, tik prisimenantis iš tėvo pasakojimų, jog atskridęs F. Vaitkus tėvą aplankęs Palangoje ir pasisakęs esąs tolimas giminaitis iš motinos pusės.
Ir tai visai tikėtina, nes F. Vaitkaus tėvų šaknys yra Gruzdžiuose, o J. Šliūpo motinos mergautinė pavardė buvo Vaitkutė.
V. Purono fonde ir Retų leidinių skaitykloje yra 1933 metų laikraščių ir tarp jų nėra nė vieno, kuriame nebūtų minimi Darius ir Girėnas. Net „Ūkininko patarėjuje“, kuris atrodytų skirtas visai kitokioms temoms, išspausdintas dviejų puslapių straipsnis apie skrydį, o laikraštyje „Laisvamanis“ – užuojauta.
Vadinasi, nesvarbu kokių skirtingų pažiūrų buvo žmonės, tačiau akivaizdu, kad abejingų šiam skrydžiui nebuvo.
- Gal senuose leidiniuose radote daugiau informacijos apie galimas „Lituanicos“ katastrofos priežastis?
Negaliu komentuoti, kokios galėjo būti jų žūties aplinkybės. Versijų buvo ir yra daug.
Sprendžiant iš amžininkų prisiminimų, kai Kaune buvo atliekam pirmoji žuvusiųjų S. Dariaus ir S. Girėno palaikų ekspertizė, S. Dariaus motinai gydytojas pasakęs, kad jei ne vokiečių kulkos, tai jie būtų atskridę į Kauną.
Tačiau praėjus labai nedaug laiko tas pats gydytojas ir kiti ekspertai jau paneigė šią versiją – neva „Lituanica“ patyrusi avariją dėl techninio gedimo ar panašiai.
Gali būti, kad techninio gedimo versija atsirado dėl 1933 metų sudėtingos Lietuvos politinės situacijos – tiesiog buvo vengiama konflikto su jau Hitlerio valdoma Vokietija.
- Ar būtų S. Darius ir S. Girėnas, „Lituanica“ būtų taip išgarsėję, jei skrydis būtų buvęs sėkmingas?
- Manau, kad tuo metu būtų. Užtenka pažiūrėti į to meto nuotraukas, laikraščius, kad įsitikintume, kaip visi Lietuvoje jų laukė atskrendant – buvo pilnas aerodromas žmonių, o paskui visi taip vieningai gėdėjo žuvusiųjų, minios dalyvavo jų laidotuvėse.
O kiek buvo S. Dariui ir S. Girėnui pastatyta paminklų, ne vien Puntukas, išleista pašto ženklų, atminimo medalių, leidinių.
Kita vertus, juk jie Atlantą tai nugalėjo – tik nepasiekė Kauno.
Bet kuriuo atveju, manau, S. Darius ir S. Girėnas būtų išgarsėję. Tik štai kaip būtų buvę sovietiniais metasi su jų atminimu – jau kitas reikalas.
Juk buvo Kauno centrinėse kapinėse jiems skirtas mauzoliejus, kuris berods 1964 metais buvo sunaikintas kartu su kapinėmis. Tiesa, ten S. Dariaus ir S. Girėno palaikų palaikų nebuvo – 1944 metais jie buvo paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 metais perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Nors reikia pripažinti, kad ir tarybiniais laikais į šiuos lakūnus ir jų skrydį požiūris buvo gan, sakyčiau, geranoriškas – apie skrydį sukurti dokumentiniai ir meniniai filmai, jų pavardėmis pavadintos gatvės, leistos knygos, žinoma, su tendencingai sudėliotais akcentais, bet vis dėlto jų buvo.

S. Dariaus 1926 metais išleista knygelė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Šį laišką, kurį parašė Lietuvos konsulas A. Kalvaitis užsienio reikalų ministrui D. Zauniui,1933 metų liepą iš Čikagos į Lietuvą kaip tik ir gabeno S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu „Lituanica“.
Dabar šis dokumentas yra mūsų bibliotekos J. Šliūpo archyve kartu su kitais lietuvių išeivių dokumentais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Iš Šiaulių universiteto bibliotekos J. Šliūpo archyvo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.