Į trečią kartą vykstančią šventę susirinko gausus būrys šiauliečių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Saulėtą ketvirtadienio vakarą gausus šiauliečių būrys skubėjo prie Žaliūkių malūno, kur jau trečią kartą vyko liaudiška Žolinės vakaronė. Čia šiauliečiams „Aušros“ muziejaus darbuotojai paruošė įvairiausių atrakcijų – jų laukė šventinės Žolinės apeigos, gardi šviežiai iškepta ruginė duona, pramogos, smagi muzika ir šokiai.
Šventino ir žolynus ir kopūstus
Kaip žinia, lietuviai Žolinę švenčia jau nuo seno. Šiuo laikotarpiu svarbiausi lauko darbai jau būdavo nudirbti, todėl moterys rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles ir dėkodavo Žemei už tų metų derlių ir grožį.
Prie Žaliūkių malūno susirinkę šiauliečiai prisiminė ir katalikiškąją Žolinės reikšmę. Į šventę atvykęs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Vytautas Kadys susirinkusiems pasakojo, kad Žolinė – tai Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, kurios ištakos siekia V amžių. Tuomet Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą nerado jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. Todėl gyventojams, kurie bažnyčioje jau pašventino gėles ir žolynus, klebonas palinkėjo Marijos palaimos, o nespėjusiems to padaryti, į šventę atsineštas šiauliečių puokštes pašventino pats.
„Ir šiemet, ir pernai pas mus vyko žolynų pagerbimas. Kadangi šiais laikais ne visi bespėja nueiti į bažnyčią, mes pasikvietėme kleboną, kuris pašventino žolynus. Ir ne tik žolynus. Mes stengėmės išlaikyti senų laikų tradiciją, kai žmonės į bažnyčią eidavo nešini ne tik žolynais, bet ir kopūsto galvomis. Ne veltui kai kur Lietuvoje ši šventė vadinama Kopūstine. Taigi ir mes suruošėme krepšį įvairiausių gėrybių: kopūstų, morkų, ridikų, kad būtų atgaivinta beveik mirusi tradicija“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė.
Ragavo naujo derliaus duonos
Į šventę susirinkę dalyviai buvo pakviesti atsisveikinti su senaisiais žolynais ir sudeginti juos specialiai sukurtame lauže. „Deginome senuosius žolynus, visas puokštes iš praėjusių metų, vaistažoles, kurių nesunaudojome. Šio ritualo esmė ta, kad švento dalyko išmesti negali“, – sakė ji.
Netrukus prie stalo nusidriekė ilga šiauliečių eilė, mat visi norėjo pasivaišinti šviežio derliaus duona. „Tuo laiku, kai yra švenčiama Žolinė, linai jau yra nurauti, rugiai nupjauti, galima prisikulti grūdų ir išsikepti naujo derliaus duonos. Anksčiau žmonės, ypač vargingiau gyvenantys, šluodavo paskutinius grūdus duonai, o per Žolinę pirmą kartą išsikepdavo naujo derliaus duonos“, – pasakojo S. Milvidienė.
Vyriškas darbas suraikyti duoną buvo patikėtas malūnininku pakrikštytam Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkui Juliui Vainoriui. „Šis ritualas – lyg savotiškas bendruomenės suvienijimas“, – sakė jis.
Audė žolelių kilimą
Šiais metais buvo sugalvota nauja atrakcija šventės dalyviams – austi žolelių kilimą. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos skyriaus edukacinių programų kuratorė Laimutė Tomkuvienė pasakojo, kad iš pievų rinko pačias įvairiausias žoleles. Šiauliečiams, jos teigimu, austi patiko. Tačiau daugiau miestiečių noriai grožėjosi sudėtingu procesu, nei patys jame dalyvavo.
Kad šventės dalyviai nenuobodžiautų, šiemet buvo pakviesti Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksnioka“, kurie supažindino šiauliečius su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru. Šiauliečiai ne tik noriai klausėsi žemaičių atliekamų dainų, stebėjo šiai šventei skirtus šokius ir žaidimus, bet mielai patys prisijungė prie jų būrio.
Patrepsėję, pasižvalgę po sparnus sukantį malūną, šventės dalyviai ir organizatoriai suskubo atlikti paskutinį ritualą – aukštyn šaknimis į žemę užkasė usnį. „Yra tikima, kad taip užkasus usnį, kitais metais bus geras derlius ir mūsų daržuose nežels piktžolės“, – sakė malūnininkas J. Vainorius.
Žolinės vakaronėje gausiai dalyvavę šiauliečiai sukalbėjo bendrą maldą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
„Nors dėl šios šventės reikalingumo buvo visokių diskusijų, aš manau, kad kuo daugiau švenčių mūsų gyvenime, tuo yra geriau“, – sakė S. Milvidienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Šventės svečiai turėjo galimybę austi žolelių kilimą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Specialiai sukurtame lauže buvo sudeginti praėjusiais metais pašventinti žolynai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksnioka“ kvietė šiauliečius šokti, žaisti, dainuoti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
