Režisierius A. Lebeliūnas ir aktorius S. Jakubauskas pjesę „Duonkepio žmona“ įvardijo kaip romantišką istoriją, kuri verčia susimąstyti apie žmonių santykius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių dramos teatras savo 83-iąjį sezoną sekmadienio vakare pradeda premjera - Marselio Panjolio dviejų dalių romantine istorija „Duonkepio žmona“.
Apie šį naujausią pastatymą vakar Dramos teatre įvykusioje spaudos konferencijoje pasakojo spektaklio režisierius Arvydas Lebeliūnas bei pagrindinių vaidmenų atlikėjai – aktoriai Sigitas Jakubauskas su Monika Šaltyte.

Režisierius duonkepį surado Šiauliuose
A. Lebeliūnas jau ne pirmą kartą Lietuvos teatruose stato „Duonkepio žmoną“ – žinomiausią prancūzų rašytojo, dramaturgo ir filmų kūrėjo M. Panjolio kūrinį, kuris buvo adaptuotas kino ekranui ir pelnė ne vieną apdovanojimą, - prieš penkiolika metų ši pjesė buvo vaidinama Klaipėdos dramos teatre ir turėjo didelį pasisekimą.
Spaudos konferencijoje A. Lebeliūnas teigė, kad jau gana seniai svajojo „Duonkepio žmoną“ pastatyti dar kartą, todėl žvalgėsi tinkamo aktoriaus pagrindiniam vaidmeniui ir jį surado Šiaulių dramos teatre.
Tad su savo komanda – dailininku scenografu Sergejumi Bocullo, su kuriuo statė ne vieną spektaklį, ir jaunu kompozitoriumi Jonu Sakalausku, kuris geriau žinomas kaip „El Fuego“ grupės narys – ėmėsi įgyvendinti savo planus.
Mažo Prancūzijos miestelio gyventojus spektaklyje vaidinti režisierius sukvietė didesniąją teatro trupės dalį, o pačią duonkepio žmoną – M. Šaltytę.
Pasak režisieriaus, spektaklio kūrimas vyko sėkmingai, nes jis čia statantis nebe pirmą kartą, - vyravo tarpusavio supratimas, kuris esąs svarbiausias dalykas šiuolaikiniame teatre.
Spektaklio tema – meilė, išdavystė, atleidimas: kai senasis duonkepys, žmonai pabėgus pas kitą, nustoja miesteliui kepti duoną, tad vietos gyventojai nusprendžia žūtbūt neištikimąją sugrąžinti vyrui.

Pjesė tarp komedijos ir dramos
Režisieriaus teigimu, buvo svarstoma, ar šį spektaklį pavadinti komedija, nes čia netrūksta charakterinių vaidmenų ir veiksmo, ar tragikomedija, ar drama. Galop prieita išvada, kad „Duonkepio žmoną“ reikia įvardyti romantine istorija, kadangi joje netrūksta nei humoro, nei dramatizmo.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas S. Jakubauskas įžvelgė pjesėje ne vien trivialią situaciją, bet ir jos giluminius prasminius klodus, nors istorija ir atrodo, kad pateikiama su prancūzišku lengvumu.
„Aš kaip žmogus esu priešingas savo kuriamam personažui. O ir dabar retai besurasi tokių žmonių, kuriems priimtina tokia atjauta ir atlaidumas kaip duonkepiui, - sakė aktorius. - Norėčiau būti toks išmintingas kaip jis, bet man iki jo – toli.“
Kartu S. Jakubauskas pripažino, kad tokio plano personažą jam tenka vaidinti antrą kartą jo karjeroje – pirmasis buvęs Šveikas 2000-aisiais režisieriaus Sigito Račkio pastatytame spektaklyje „Juozapas Šveikas“ Jaroslavo Hašeko romano motyvais.
Aktorės M. Šaltytės vaidinamą duonkepio žmoną A. Lebeliūnas pavadino lemtinga moterimi, kuri pakeičia ne tik savo vyro, bet ir viso mažo miestelio likimą. Juk miestelio gyventojai nelaimės akivaizdoje pamiršta senus nesutarimus ir pradeda siekti bendro tikslo.
Pati M. Šaltytė šmaikštavo, kad jos personažą vaidina visi miestelėnai, išreikšdami savo nuomones apie duonkepio žmoną, nes ji pati scenoje pasirodanti labai trumpai.

Laukia dar trys premjeros
„Duonkepio žmona“ - tai pirmoji iš Šiaulių dramos teatro 83-iojo sezono premjerų. Iki Naujųjų metų turėtų būti pristatytos dar dvi premjeros: režisieriaus Jono Vaitkaus pastatyta Vaižganto drama „Nebylys“, Agnės Dilytės spektaklis „Gražuolės“ (autoriai V. Zabulajevas ir A. Zenzinovas), naujas kalėdinis vaidinimas vaikams.