2013-10-22 19

Gimtadienio proga susirinkusieji Dž. Maskuliūnienei linkėjo visuomet išlikti besišypsančiai, kūrybingai ir aktyviai, teikiančiai įkvėpimą ir savo pavyzdžiu skatinančiai studentus mokytis, domėtis, siekti, kurti bei skleisti idėjas. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Spalio 18 dienos popietę P. Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėjos profesorės Džiuljetos Maskuliūnienės jubiliejinės parodos „Įrišau aš laiką į storiausią knygą” pristatymas. Parodoje skambėjo ne tik pagarbos ir sveikinimo žodžiai jubiliejaus proga, bet ir padėkos už pasiekimus. Pasidžiaugti kartu su dėstytoja ir jos pasveikinti susirinko kolegos dėstytojai bei žinomi visuomenės veikėjai.

Kūrybiškai apžvelgė nueitą kelią
Jubiliejinės parodos pristatymo vakaro vedėjos buvo iš Dž. Maskuliūnienės mėgiamiausių pasakų knygų atkeliavusios Fėja ir Raudonkepuraitė, kurios dėstytojos gyvenimą sekė tarytum pasaką. Versdamos po vieną knygos puslapį, liudijantį jubiliatės vaikystę, jaunystę, įsimintinus šeimos kūrimo momentus, pasakų veikėjos apžvelgė ir nuveiktus darbus. Jaukų vakaro pasisėdėjimą nuspalvino muzikiniai intarpai, mėgstamų dėstytojos filmų ištraukos ir mylimo poeto M. Martinaičio eilės. Fėja ir Raudonkepuraitė pateikė užduotį ir pačiai jubiliatei – prisiminti pirmos klasės eilėraštį apie „J“ raidę.

Vaikystės prisiminimai
Dž. Maskuliūnienė gimė ir augo prie Ginkūnų ežero, kur gyvena iki šiol. Kaip pasakojo Fėja, prieš 50 metų toje vietoje tyvuliavo pievos, apaugusios čiobreliais. „Matau save gal kokią penkiametę. Einu pati viena matuotis suknelės pas tokią siuvėją Vilčiauskienę, gyvenusią už kelių namų. Buvo graži diena, mirgėjo medžiai – kažkoks džiugesys širdy. Suknelė buvo marga – tamsiai žalia su raudonomis gėlytėmis“, - tai viena iš Dž. Maskuliūnienės vaikystės prisiminimų citatų. Kaip sakė jos teta Olė, mažoji Džiuljeta vaikystėje labai mėgo rinkti uogas bei smalsumo vedina nebijodavo į rankas paimti ir vabalėlių. Tačiau smalsi mergaitė laiką leido ne tik gamtoje, bet ir skaitydama. Mėgstamiausi vaikystėje skaitytų knygų autoriai – Anzelmas Matutis, Vytautas Petkevičius, Eduardas Mieželaitis. Jai patiko skaityti ir Brolių Grimų pasakas, „Pelenę“, „Miegančiąją gražuolę“, „Raudonkepuraitę“. Knygų skaitymas lavino vaizduotę ir atvėrė kelią į literatūrinį pasaulį. Gal todėl Dž. Maskuliūnienė savo literatūriniams tyrinėjimams pasirinko vaikų literatūros knygas. Parodoje buvo eksponuojami ir mylimiausi Dž. Maskuliūnienės vaikystės žaislai: meškiukas, kurį padovanojo krikšto mama, ir mamos dovanota lėlė. Tačiau jubiliatė sako, kad iš visų žaislų labiausiai mylėjo arkliukus. Kartą net apsiverkė, kai jai mama nenupirko arkliuko iš žaislų parduotuvės. Aukštesnėse klasėse Dž. Maskuliūnienė ypač aktyviai reiškėsi popamokinėse veiklose, rašė miniatiūras, kūrė scenarijus vaidinimams. Nors Dž. Maskuliūnienė buvo smalsi ir išdykusi mergaitė, visuomet ji mokėsi puikiai. Dabar profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Dž. Maskuliūnienė užsiima labai rimta veikla - yra žurnalo „Rubinaitis“ redakcinės kolegijos narė, žurnalo „Inter-studia humanitatis“ redakcinės kolegijos narė. Moksliniai interesai - XIX–XX a. pradžios lietuvių literatūros istorijos procesai ir problemos, Didaktikos tradicija lietuvių literatūroje, Literatūrinė komunikacija, Vaikų kultūra ir komunikacija, Lietuvių vaikų literatūros raida, Vaikų prozos žanrų problemos ir kiti.

2013-10-22 20

Dž. Maskuliūnienė vaikų literatūros knygas pamilo vaikystėje. Gal todėl didžiąją dalį gyvenimo ir paskyrė vaikų literatūros tyrinėjimams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94581897
Į viršų