Lapkričio 21 dieną akcijos „Nerūkyk, sveikatą taupyk!“ metu Šiaulių valstybinės kolegijos studentai ragins rūkorius cigaretę iškeisti į saldainį.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Šios dienos proga Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai rengia akciją - „Nerūkyk, sveikatą taupyk!“ Lapkričio 21 dieną Šiaulių valstybinės kolegijos studentai ragins rūkorius cigaretę iškeisti į saldainį. O nerūkantiesiems dėkos už savo ir šalia esančiųjų sveikatos saugojimą. Priklausomybė nuo tabako yra liga ir net 75 procentai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, todėl ši diena puiki proga bent vienai dienai atsisakyti cigaretės ir galbūt ryžtingai priversti save atsikratyti sveikatai žalingo įpročio.
Tabako dūmuose yra apie 43 žinomi kancerogenai, tai yra medžiagos, sukeliančios vėžį. Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių. Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurie nusėda bronchuose. Dervos padengia bronchus ir plaučius lyg suodžiai kamino vidų. Surūkant 20 cigarečių per dieną, per metus į plaučius nugula apie 210 gramų dervų, todėl sveikatos specialistai ragina atsikratyti šio žalingo įpročio.
Neišvengiamos ilgalaikio rūkymo pasekmės – komplikacijos. Viena dažniausiai pasitaikančių - lėtinis bronchitas. Cigarečių dūmai sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, gleives gaminančių liaukučių išvešėjimą, jų pagausėjimą, bronchų spindžio susiaurėjimą. Ilgainiui paliečiami ir patys smulkieji bronchai. Rūkymas yra pagrindinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) tai bendras pavadinimas grupei požymių, blokuojančių oro patekimą į plaučius ir sunkinančių kvėpavimą. Rūkalų dūmuose esantis anglies monoksidas daug geriau jungiasi prie hemoglobino nei deguonis, todėl rūkant sumažėja deguonies kiekis audiniuose ir gali išsivystyti hipoksija (deguonies stygius organizme). Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms - vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali sukelti vaisiaus hipoksiją. Nuolatinės hipoksijos pasekmės: priešlaikinis gimdymas, persileidimų skaičiaus padidėjimas. Rūkymas yra aterosklerozės rizikos veiksnys bei didina miokardo infarkto atsiradimo tikimybę. Insulto rizika padidėja moterims, kurios rūko ir vartoja geriamus kontraceptikus. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip 4 mln. 900 tūkst. žmonių, iš jų 1 mln. 200 tūkst. – Europos gyventojų, 7 000 – Lietuvos gyventojų. Daugelis rūkančiųjų nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa. Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai. Pastebėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mažėti tuoj pat: po 20 val. iš organizmo visiškai pašalinamas anglies monoksidas (CO), per tris dienas, pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas, per tris mėnesius susireguliuoja kraujotaka (širdies dažnis, arterinis kraujospūdis), per tris–devynis mėnesius plaučių funkcija pagerėja apie 10 procentų, po vienerių metų miokardo infarkto rizika sumažėja 50 procentų, lyginant su tais, kurie rūko toliau.
