Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, konferencijų salėje, gruodžio 6 dieną 16 valandą įvyks susitikimas su altistu, dirigentu, Vilniaus šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu, pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos premijos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Donatu Katkumi.

Laima TRUMPYTĖ
Lietuvos altistas, dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys Donatas Katkus gimė 1942 m. rugsėjo 21 d. Kaune. Mokėsi Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykloje. 1965 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1968 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
1965 m. D. Katkus įsteigė Vilniaus styginių kvartetą, 1995 m. įkūrė Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą ir jam vadovauja.
2007–2010 m. jis – nuolatinis LNK muzikinio šou „Žvaigždžių duetai“ komisijos narys, 2009 m. – humoro laidos „Nr. 1“ komisijos pirmininkas.
2001 m. D. Katkui suteikta Lietuvos valstybinė premija, 2003 m. – Pasaulio intelektualinės nuosavybės organizacijos premija.
D. Katkus apie save: „
Aš turiu daug darbų. Dabar štai viena knyga jau išėjo, kita. Labai daug skaitau, nes man to reikia. Esu visiškai užsiėmęs: tik kartais, kai nuvažiuoju į kaimą, pagrėbliuoju lapus. Nebelieka laiko, aistros kam nors kitam.
Ypač jeigu dar skaitai... O skaitau iš karto 10-12 knygų. Muzikologines ir filosofines skaitau labai lėtai, nes konspektuoju: vakarais atsisėdu ir praktiškai rašau. Perskaitau labai daug grožinės literatūros - esu didelis poezijos mėgėjas, tad stengiuosi nepraleisti naujienų.
Man visiškai pakanka literatūros ir poezijos, vaikštau į koncertus, buvau didelis teatro fanas, nes esu kaip ir aktorius - mėgėjas. Jei nusifilmuoji dvylikoje filmų, tam tikras potraukis atsiranda.
Va, pasakysiu, koks mano hobis. Aš esu komikas. Dabar televizijose yra „Dviračio šou“ ir visa kita. O mes, Storpirštis, Kazlauskaitė, Vyšniauskas, Savukynas ir aš, Baltijos televizijoje pirmieji pradėjome daryti tokias humoro laidas, skečus: susėsdavome ir pusantros valandos kalbėdavome. Paskui mane pamatę žmonės sakydavo: „Akaskaltas!“, nes mes tose laidose kalbam kalbam, o aš ir sakau: „A kas kaltas?“ Man patinka scenoje durnių volioti.“