Kovo 27 dieną 18 valandą „Laiptų galerija“ kviečia išgirsti, pažinti, pajausti, atrasti M. Cvetajevos gyvenimo išpažintimi tapusias eiles, kurias skaitys aktorė M. Šaltytė, saksofonu gros G. Brūzga.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Kovo 27-ąją 18 valandą kultūros centre „Laiptų galerija“ vyks vakaras su Marina Cvetajeva
„Į niekur laiškai“. Renginys skirtas Tarptautinei teatro dienai. Atlikėjai Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė ir saksofonininkas Gediminas Brūzga.
Marina Cvetajeva - rusų Sidabro amžiaus legenda, sudėtingo ir tragiško likimo poetė, prozininkė, vertėja. Pasak M. Cvetajevos, „gyvenimas kažką reiškia tik perkurtas, tik sąsiuvinyje, tik mene“. Šios formuluotės ji laikėsi visą gyvenimą.
M. Cvetajeva gimė Maskvoje, profesoriaus šeimoje. Pirmus eilėraščius - ne tik rusų, bet ir vokiečių bei prancūzų kalbomis - Marina pradėjo rašyti būdama šešerių metų, o būdama aštuoniolikos išleido pirmąją knygą „Vakaro albumas“. Po Spalio perversmo patyrė daug sunkių išbandymų (skaudžiausias - mažos dukters Irinos mirtis prieglaudoje), emigravo. Tačiau ir sunkiausiomis aplinkybėmis liko kūrybinga, išlaikė platų poetinio balso diapazoną - nuo intymiausių eilėraščių iki politinių, nuo miniatiūrų iki poemų, nuo poezijos iki prozos. Gyvendama Paryžiuje, poeto Boriso Pasternako dėka susipažino ir susirašinėjo su Raineriu Marija Rilke. Susikompromitavus vyro Sergejaus Efrono biografijai, šeima grižo į Rusiją sunykimui, sunaikinimui. Vyras buvo sušaudytas 1941 m., sūnus žuvo kare, pati poetė buvo evakuota į Jelabugą, kur literatų valgykloje buvo priversta ieškoti indų plovėjos darbo. Nesulaukusi pagalbos, nepajėgdama gyventi, egzistuoti, 1941 m. Jelabuge M. Cvetajeva nusižudė, kapai nežinomi...
Anot profesorės V. Daujotytės: „Marina Cvetajeva - ypatinga mįslė; didelių talento galimybių ir ypatingos prigimties apdovanota reta kalbos galia - žodžių, sakinių geležis jos poezijoje minkoma kaip molis, lankstoma - sudėtingiausiais ornamentais - kaip šiltas minkštųjų metalų lydinys. Nebuvo ir nėra tokių poetų, kuriems kalba būtų tokia paklusni, o ritminė įvairovė - tokia daugialypė. Nespausdinama, skaitoma iš slaptų perrašymų, iš senųjų (iki 1917 m.) spaudinių, poetė tikėjo, kad jos eilėraščiams kaip brangiems vynams ateis laikas... Dabar M. Cvetajeva intensyviai tyrinėjama, leidžiama viskas, kas prieinama, bet pasiekti šios poetės kūrybos gelmes sunku.“
Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis kalbėjo apie M. Cvetajevą, kaip apie vieną didžiausių XX a. poetų, vadino savo „kelrode žvaigžde“ ir taikliai apibūdino jos vietą literatūroje: „Cvetajeva - tai Laiko falcetas. Balsas išeinantis iš natų rašto ribų.“

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ