Balandžio 18 dieną 17 valandą Šiaulių dailės galerijoje įvyks Vaidos Markevičiūtės ir Simo Kazlausko parodos „TU(Š)ČIA“ir Živilės Minkutės personalinės parodos „Jungtys“atidarymas.
Dailės galerijos archyvo nuotr.

Balandžio 18 dieną 17 valandą Šiaulių dailės galerijoje įvyks Vaidos Markevičiūtės ir Simo Kazlausko parodos „TU(Š)ČIA“ir Živilės Minkutės personalinės parodos „Jungtys“atidarymas.
„Tu(š)čia“ – subjekto savianalize bei pasąmoniniais vaizdiniais paremta atradimų paroda. Parodos autoriai – architektas Simas Kazlauskas ir menotyrininkė Vaida Markevičiūtė analizuodami senuosius Šiaulių žemėlapius pastebėjo, kad stebint žemėlapius pasąmonė formuoja vaizdinius, kurie kyla jau suprojektuotų vaizdų dėka. Šie atradimai nėra galutiniai ir neginčijami, tai viena iš saviraiškos formų, kuri rodo simbolių buvimą, virsmą ir vyksmą. Kiekvienas atradimas tampa miesto paralelios erdvės subjektyviu simboliu. Šiaulių miesto pasirinkimas yra visiškai atsitiktinis, tačiau tai yra miestų žemėlapių analizių ciklo antra dalis. Pirmoji dalis buvo skirta Kaunui. Kūrinių dėka menininkai siekia pateikti miesto analizę neįprastu menotyrininkams ar architektams būdu, taip stengdamiesi priminti, jog architektūra ar urbanistika nėra tik materialus reiškinys, tai gali būti ir mitologinis diskursas. Tuščia arba tu čia – ideologinė konstrukcija. Nestebint aplinkos ir nesileidžiant į interpretacijas akivaizdu, jog turimas žemėlapis menine prasme yra tuščias arba duodantis tik istorinės ar nuorodinės informacijos, tačiau sukoncentravus dėmesį į turimą vaizdinį, subjektas į jį įsitraukia, tad jis tampa jo dalimi, t. y. tu čia. Taip procese pasireiškia natūralios būsenos pasekmė, o rezultate – epizodų netikėtumas.
Parodos „Jungtys“ kuratorė Dovilė Daunoravičiūtė: „Živilės Minkutės paroda „Jungtys“ – tai dalinės vienio paieškos, objekto, susikuriančio ne tik iš savęs, apibrėžimas. Čia jungtys – asmenybės atspindžiai, tapatumai ir skirtumai, kurie laiko drauge, kurdami visumą. Be jungčių asmenybė būtų tik abstrakcija, neapčiuopiama, išskydusi laike ir erdvėje. Taigi jungtys yra tie sąlyčio taškai, kurie mums leidžia egzistuoti čia ir dabar bei kitur tuo pačiu laiko momentu. Jungtys neleidžia mums pasimesti, nuolatos laiko mus tarp tikrovės ir gyvenamosios realybės. Tuo pačiu jungtys, siedamos netapačius objektus, kuria mums atpažįstamą aplinką ir leidžia kurtis mums, iš objektų tapti subjektais. Jungčių pagalba iš nieko galima sukurti viską. Jungiantis kuriamės mes, jungiantis kuriasi erdvė, laikas, garsas, mintis.“

Parengė Laima TRUMPYTĖ