„Kostiumas(ne)kostiumas“ fotografijų parodos autorių – net 21.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiaulių universiteto Menų fakultete atidarytoje fotografijų parodoje savo darbus eksponuoja 21 studentas. Triptikais studentai interpretavo kostiumą ir jo slinktis – kaip žmogaus apdaras virsta puošniu akcentu, kuris kai kuriose fotografijose nė iš tolo neprimena aprangos. Parodos pavadinimas „Kostiumas(ne)kostiumas“ studentams leido itin laisvai pasinerti į temą ir fotografijomis atrasti netikėtą kostiumo rakursą. Pasak parodos organizatorių Ievos ir Monikos Klenauskaičių, ne meno specialybės studentai puikiai susitvarkė su užduotimi – ne tik spėjo susipažinti su režisūrinės fotografijos pagrindais, bet ir puikiai pademonstravo savo kūrybinius sugebėjimus.

Sudėtinga laisva tema
Kaip pasakojo pusmečiui fotografais tapusių studentų vadovas doc. Vilmantas Dambrauskas, fotografijų spektras platus ne tik autorių kiekiu, bet ir jų pagrindinėmis specialybėmis. „Fotografijas kūrė studentai iš trijų Šiaulių universiteto fakultetų – Humanitarinio, Socialinių mokslų ir Menų. Tačiau galite išvysti individualias ir brandžias kompozicijas. Pati tema buvo pakankamai nekonkreti, o viską sako jos pavadinimas: „Kostiumas(ne)kostiumas“. Taip buvo suteikta galimybė studentams paimprovizuoti, kas apskritai yra kostiumas ar drabužis: kada žmogus būna apsirengęs ar neapsirengęs, pasipuošęs ar ne, išsiskiria jis ar ne“, - sakė V. Dambrauskas.
Kaip pasakojo parodos organizatorės dailės ir dizaino specialybės antrakursės seserys I. ir M. Klenauskaitės, antrojo-ketvirtojo kurso studentai iš skirtingų fakultetų pasinaudojo laisvai pasirinkto dalyko studijomis – režisūrine fotografija ir kurso pabaigą akcentavo atidarydami parodą.
Pasak M. Klenauskaitės, teko nueiti ilgą ir nelengvą kelią, kad fotografijos atrodytų įdomios, meniškos ir pretenduotų į profesionalumą. „Vieni labiau domėjosi fotografija, kiti - mažiau, bet vienas kitą vedėme į tikslą ir skatindami kurti. Studentai galėjo pasirinkti eksponuoti triptikus – tris fotografijas, nes po ilgų kūrybinių procesų buvo nuspręsta, kad atskleisti kostiumo temos su viena fotografija nepakanka“, - sakė M. Klenauskaitė.
Kaip sakė I. Klenauskaitė, darbuose matyti netikėtų sprendimų. „Vieni kostiumą matė iš kartono, kiti - iš miltų, tad ne būtinai žmogaus apranga ar jos detalė iš audinio, bet ir kitų medžiagų. Galvos apdangalas iš šiaudelių – irgi įdomus sprendimas. Kostiumas gali būti ir dėžė. Netgi apnuogintą kūną pridengianti detalė tampa kostiumu“, - aiškino I. Klenauskaitė.

Humanitaro žvilgsnis į fotografiją
Kaip pastebėjo V. Dambrauskas, sociokultūrinės antropologijos trečiakursis Igor Verbickij buvo vienas tų studentų, kuris itin gilinosi į kostiumo temą ir kurio darbai keliavo bene ilgiausią kūrybinį kelią. I. Verbickij manymu, pati tema padiktavusi per daug laisvės, todėl tapo problemiška.
„O studentui visada geriau, kai jam parodo ir nukreipia, kokiu keliu eiti, nesvarbu, ar „menukas“ jis, ar humanitaras. Tad kiekvienas mūsų pasitikrino, ar viduje turi kūrybingumo stygą, ypač ne meno studijų studentai“, - teigė I. Verbickij.
Jo manymu, režisūrinė fotografija papildys jo kaip humanitaro žinių bagažą, ypač kai sociokultūrinės antropologijos studijų programoje yra vizualinės antropologijos dalykas.
„Dekoduoti vaizdą ir perskaityti vaizdą be teksto yra pakankamai sudėtinga. Viena yra jaustis kūrybiškam arba mąstyti kūrybiškai, o visai kas kita - tai paversti apčiuopiamu meno kūriniu“, - teigė studentas.
Paragavęs meninės kūrybos I. Verbickij tikino, kad fotografo patirtys praplėtė humanitarinį akiratį. „Mano specialybė grįsta analize, rašymu. Bet kuriuo atveju, išgyventas kūrybinis procesas pravers dirbant su tekstais. Ne kartą kolegėms sakiau, kad esu humanitaras ir man reikia teksto, be jo dirbti negaliu. Sugalvoju temą ir tekstą ir jį vizualizuoju, tačiau sumanymai nepavykdavo. Dabar žinau, kad prieiga gali būti ne tik tekstinė ir brutali, kai įsiverži į objektą mintimis, kalba, tekstais. Tekstas gali atsirasti ir vėliau prie fotografijos ir tik vėliau galima ieškoti, ką gi tai turėtų reikšti, kokios prasmės atsiranda dirbant su viena ar kita tema“, - aiškino studentas.

Kūrybiškai sužaista: kostiumas, papuošęs tik veidą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Kostiumas-nekostiumas – nuogas kūnas miltų fone.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.