Šiaulių dailės galerijoje eksponuojama XX Lietuvos mokinių dailės olimpiados ,,Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“ miesto etapo darbų paroda.
Organizatorių nuotr.

Šiaulių dailės galerijoje eksponuojama XX Lietuvos mokinių dailės olimpiados ,,Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“ miesto etapo darbų paroda.
Dailės olimpiada, skatindama mokinius ieškoti savo kūrybinio kelio ir ugdytis dailės raiškos gebėjimus, siūlo giliau pažinti savo kultūros šaknis, jos ištakas. Rekomenduojama Olimpiados temą susieti su tautos tapatumo ir išlikimo ženklų paieška Mažosios Lietuvos kultūroje, gilintis, kokie istoriniai įvykiai ir žymių asmenybių nuveikti darbai padėjo ilgą laiką išlikti Mažosios Lietuvos kraštui, jo kultūrai ir tradicijoms, kaip buvo saugomos etnokultūrinės vertybės, kokią įtaką ši kultūra darė Didžiosios Lietuvos kultūrai, kuo jos ir šiandien įdomios Lietuvai ir visam pasauliui.
Pažinti Mažosios Lietuvos istorinę praeitį ir kultūrinį palikimą, suvokti šios kultūros svarbą – tai reiškia suvokti ir pažinti šiandieninės lietuvių kultūros ištakas.
Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen) taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. Tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų–prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocidinę politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas greičiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė įvairios lietuvininkų draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą.
Mažosios Lietuvos lietuvių raštija padarė didelę įtaką lietuvių literatūrinės kalbos raidai. Šiame krašte dirbo ir kūrė Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Gediminas Rėza, Jurgis Zauerveinas, Martynas Jankus, Vydūnas, Adomas Brakas, Pranas Domšaitis, Ieva Simonaitytė. Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. K. Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros palikimas šiandien puoselėjamas Šilutės ir Klaipėdos krašto muziejuose ir galerijose. Šio krašto savitas kultūrinis gyvenimas ir sudėtinga istorija įkvėpė kūrybai ne vieną lietuvių ir pasaulio rašytoją, dailininką, muziką.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ