Pasak menininko, kiekvienas iš mūsų – emigrantas. „Noras išvykti, kažkur keliauti yra kiekviename iš mūsų“, - sakė M. Gaubas.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
„Laiptų galerijoje“ atidarytoje Martyno Gaubo skulptūrų parodoje „Apie emigraciją“ pristatyta 12 skulptūros darbų iš bronzos ir medžio. Ironiški, žaismingi ir infantilūs darbai pritraukia ne tik skulptūros, bet ir dailės mylėtojus. Tad ir emigracijos tema virto vaikystės prisiminimais skulptoriaus rankose. Kilusiam iš Radviliškio, dabar gyvenančiam ir kuriančiam Birštone, M. Gaubui Šiauliai, o ypač „Laiptų galerija“, - sava erdvė, kadangi jis ilgai dirbo čia, tad nenuostabu, kad „laiptiečiams“ išsiilgtas kolega primena emigrantą.

M. Gaubas – pripažintas užsienyje
M. Gaubas ir siaurąją, ir plačiąja prasme „Laiptų galerijai“ yra emigrantas. Skulptorius, tapytojas, grafikas, „emigravęs“ iš Šiaulių į Birštoną, šiuo metu ten gyvena, kuria ir studijuoja skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Paskutinis M. Gaubo laimėjimas – kartu su kolegomis iš Vilniaus Danu Aleksa ir Kaziu Venclova pagrindinis prizas už skulptūrą „Savaitgalio išvyka“ tarptautiniame sniego skulptūrų festivalyje Prancūzijos Alpių kaimelyje.
Jaunasis menininkas yra pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network“ narys, sukūręs daugiau nei 500 įvairaus formato skulptūrų, surengęs 25 personalines parodas, dalyvavęs daugiau kaip 70 bendrų parodų Lietuvoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Kinijoje. Užsienio galerijos „Gallery M“ (Viena, Bratislava, Niujorkas), „Art gallery 21“ (Ryga), „Gallery Salling“ (Skive, Danija) menininką pristato pasaulinėse meno mugėse.
M. Gaubas nuolat keliauja į plenerus Lietuvoje ir tolimuose kraštuose, kur jo originalūs darbai pripažįstami ir vertinami. Kartais į parodas iškeliauja tik kūrėjo darbai, o pats M. Gaubas lieka Lietuvoje. Menininkas juokauja, kad jo darbai yra daugiau matę nei jis.

Apie neigiamą emigraciją
Pasak filosofo Gintauto Mažeikio, M. Gaubas ne tik ironiškas, bet ir kupinas šypsenos ir laisvės, tačiau pasirinktas parodos pavadinimas nelabai oponuoja. „Į kelis parodos eksponatus – totemus, stabus, ant kurių vieno galvos yra paukštelis (labai lietuviškas), spoksojau penkias-septynias minutes, ilgam patraukė. Tačiau, kaip sakiau jau daugelį kartų, žodis emigracija man baisiai nepatinka, o parodos pavadinimas – irgi“, - sakė filosofas.
Anot jo, emigracija – aporiška sąvoka, ypač kai išaiškėja, kad „Laiptų galerijai“ M. Gaubas, gyvenantis čia pat, Lietuvoje, – jau emigrantas. „Emigracija – žmogeliukų judėjimas šen bei ten. Kai jie kruta savo namuose, tai tokiu judėjimu nebevadiname, o kai toliau iškeliauji? Klausimas: kiek kilometrų reikia nuvykti, kad tai būtų emigracija? Tai tokia aporija, kai negali patikslinti skirtumo. Ar išvykimas į Biržus yra emigracija? Ar reikia iki Varšuvos nuvažiuoti?“ - ironizavo G. Mažeikis
Tačiau M. Gaubas - menininkas, kuriam pavyko nepatrauklų emigracijos apdarą pavaizduoti ir šmaikščiai, ir didingai. Kaip sakė filosofas, menininkas turi teisę ir prievolę kuriamus objektus įsivaizduoti kaip jis nori ir kaip jaučia. „Aišku, kad M. Gaubo kūriniai – S. Dariaus ir S. Girėno skulptūra, kita – damos, užėmusios jų lėktuvus, ar skęsti besiruošiantis „Titanikas“. Visais atvejais menininkas gali sau leisti įsivaizduoti kažką didingo ir kartu su ironija. Menininkas turi turėti savo unikalų ir laisvą stilių, tuo tikrai nesuabejosite – savitumas, laisvumas ir brandumas yra, laisvė su ironija nuolatos keičiasi vietomis. Malonu matyti grafiką, tapytoją, skulptorių, kuris gali nuolatos keistis, mutuoti – tai labai įdomu“, - teigė filosofas.

Infantili emigracija
Kaip pasakojo M. Gaubas, sugrįžtant į mylimą „Laiptų galeriją“ nedavė ramybės jaudulys. „Juk grįžau į savo namus, tad vykdamas čia nuolat galvojau – kas čia bus pasikeitę, kas nauja, kas vyksta. Pamačiau ne tik naujus veidus, bet ir tuos pačius žmones, kurie ateidavo į kitas parodas, vykusias „Laiptų galerijoje“, – man tai tikrai malonu“, - tikino menininkas.
Pasak jo, paroda gimė gana spontaniškai. „Parašiau projektą, nesitikėjau gauti pinigų, bet gavau, tad reikėjo kažką padaryti. Iš pradžių kilo rimtų minčių, po to priėjau prie išvados, kad neturiu jokios nuomonės apie tai. Galutiniuose apmąstymuose nusprendžiau, kad tai turėtų būti prisiminimai iš vaikystės. Tai darželiuose vykę žaidimai, ten buvę žaislai, kuriuose žaisdavome keliones. Stovėdavo įvairios mašinos, raketos per pietų pertrauką o vaikai bandydavo pabėgti – išskristi, kad nereikėtų eiti atgal miegoti ar pamokas ruošti“, - kalbėjo M. Gaubas.
Tad parodos „Apie emigraciją“ skulptūros darbai – vaikystės prisiminimai ir žaislai. „Vaikystėje juk sėsdavai į žaislinį automobilį, lėktuvą ar traukinį – įsivaizduodamas, kad išleki, išbėgi. Dabar atsidarė sienos ir viskas taip ir vyksta – svajonės keliauti išsipildė. Skulptūros iš bronzos taip pat asocijuojasi su metalu – juk darželiuose ir būdavo transporto imitacijos iš metalo“, - sakė skulptorius.
Pasak menininko, kiekvienas iš mūsų – emigrantas. „Noras išvykti, kažkur keliauti yra kiekviename iš mūsų. Man atrodo, kas nedrįsta to padaryti, bent jau viduje pasvajoja, kad būtų gerai nuvykti kitur, pamatyti kitus žmones, aplankyti ar tiesiog pagyventi, pasisemti naujų patirčių“, - tikino M. Gaubas.
Juokaudamas skulptorius sakė, kad darbai patys, kaip visada, nerimti. „Man nepavyksta niekaip subręsti, atrodo, ir ūsus auginu, ir kitką darau, bet vis tiek kažkaip vaikiškai išeina. Dabar pradėjau studijuoti Dailės akademijoje šiuolaikinę skulptūra, tai ten dėstytojai ginčijasi, vienas iš profesorių sakė, kad man tokių darbų reikėtų nebedaryti. Nežinau, gal po kiek metų, kai darysiu naują parodą, bus visai kitokie darbai“, - juokavo M. Gaubas.

Tad parodos „Apie emigraciją“ skulptūros darbai – vaikystės prisiminimai ir žaislai.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.