Iškilmingas parodos, skirtos 1863-1864 metų sukilimui atminti, atidarymas.
Gedimino BERŽINIO nuotr.

Saulius KRUOPIS
dailininkas
Niekada nepatikėčiau, kad Baltarusijos dailininkų sąjunga galėtų organizuoti tokią didžiulę dailės parodą, skirtą 1863-1864 m. sukilimui. Paroda, skirta Baltarusijos nacionaliniam didvyriui sukilėlių vadui Konstantinui Kalinauskui (1838-1864) atminti, surengta jo 150-osioms mirties metinėms. Prasidėjus sukilimui Lenkijoje K. Kalinauskas tapo sukilėlių Gardino vaivadijos komisaru. Pasak vieno iš sukilėlių vadų Jokūbo Geištoro, K. Kalinauskas buvo „gražiausias, tyriausias neprilygstamo sąmokslininko pavyzdys; tas žmogus vienas atstojo šimtus, nes mokėjo dirbti, aukotis ir slapstytis...“
Drauge su Zigmantu Sierakausku ir Antanu Mackevičiumi jis laikomas žymiausia 1863–1864 m. sukilimo asmenybe, priskiriamas ir lietuvių, ir baltarusių, ir lenkų istorijai. Įdomus faktas, jis neklausė Varšuvos sukilėlių vadovybės įsakymų, nes laikė Lietuvą savarankišku vienetu (net antspaudą turėjo be lenkiško „erelio“).

Baltarusių paroda – grandiozinė
Baltarusijos dailininkų sąjunga šiai parodai skyrė didžiausiose Minske parodinėse erdvėse visą pirmąjį aukštą: čia eksponuojama šimtai paveikslų, skulptūrų ir kitokių meninių objektų.
Dalyvauja parodoje šimtai menininkų.
Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininkas Rigor Sitnica akcentavo, kad kūrinių būtų buvę daugiau, nes eksponuojami tik atrinktieji, o tokios gausios parodos, skirtos sukilimo temai, čia rengiamos nuolat.
Tai man sukėlė didžiulę nuostabą. Prisipažinkime, kad Lietuvoje sukilimui nebuvo reikiamo dėmesio - jokios specializuotos dailės parodos, nes atseit mes visi - modernistai, kuriame tik šiuolaikinį meną....
Pas mus dar daug demagogijos ir paradiškumo, nors deklaruojame patriotiškumą ir demokratiją, o iš tikrųjų darome per mažai, lyginant su Minske organizuota grandiozine ir gausia dailės paroda. Mes šiandien dar lyg pogrindžio laikais, tik padedant menininkų asociacijai „Tiltas“ ir M. K. Čiurlionio kultūros centrui bei Kauno viešajai bibliotekai atidarėme specialiai sukilimo temai skirtą dailės parodą Vilniuje ir Kaune iš Paberžės tapybos plenero sukurtų darbų.
Mes be jokių lėšų, tik dėka a. a. menotyrininko ir M. K. Čiurlionio namų direktoriaus Stasio Urbono surengėme kuklią parodą Vilniuje, dalyvaujant menotyrininkei dr. Nijolei Tumėnienei, grafikui Broniui Leonavičiui, dailininkams Rimantui Dichavičiui, Gražinai Vitartaitei ir dar daugeliui jaunesnių menininkų.
Atidaryme visi išsikalbėjome lyg kokiame pogrindžio laikų slaptame susirinkime, o B. Leonavičius papasakojo savo išgyvenimus, kai 1963 metais Vilniuje sukilimo parodai buvo ruošiamasi visus metus ir ji vos atidaryta, komunistų bosų paliepimu, iškart buvo uždaryta. Tad sukilimo temai specialiai ciklus sukūrusių Arūno Tarabildos, B. Leonavičiaus ir kitų jų triūsas buvo eksponuojamas vos vieną dieną, o po to visa tai dešimtmečiams buvo užmiršta.
Ir panašu, kad tokia paroda, kokia šiomis dienomis eksponuojama Minske ir yra suorganizuota Baltarusijos dailininkų sąjungos, Lietuvoje neįmanoma.
O gal mes visas jėgas skyrėme K. Donelaičio jubiliejui, kad istoriškai svarbus ir tragiškų pasekmių Lietuvai atnešęs sukilimas liko tik formalus prisiminimas.

Lietuvių menininkų darbai – dvi temos
Turime šiandien pasidžiaugti, kad šalia Baltarusijos menininkų surengtoje parodoje Minske Lietuvos ambasados dėka atidaryta ir mūsų Paberžės tapybos plenero metu sukurtų meno kūrinių paroda, skirta sukilimo vado K. Kalinausko atminimui.
Lietuvos ambasadorius Minske poetas Evaldas Ignatavičius šios parodos atidarymo metu akcentavo, kad tokios parodos įrodo, kaip svarbu yra idėja, bendras tikslas ir kaip dailininkų kūryba sugriauna bet kokias sienas, kaip ir sukilimo herbe vaizduojami lenkų, lietuvių ir rusinų simboliai suvienija tautas ir žmones.
Beje, Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje parodos paveikslai buvo padalyti į dvi grupes.
Pirmojoje – kūriniai būtent sukilimo tema. Šios grupės centre - Minsko dailininkės Oksanos Arakčevos sukurtas sukilėlio K. Kalinausko portretas, abipus jo - Sauliaus Kruopio paveikslai „Sukilimo Paberžės vėliava“(„Du titanai“, 2011) ir sukilėlio Antano Mackevičiaus portretas. Šios trys drobės, eksponuojamos ant molbertų salės viduryje, pasitinka į parodą įeinančius lankytojus. Antroji dalis – Paberžės plenero dalyvių drobės, kuriose pavaizduota Paberžės aplinka, bažnyčia, klebonija, kapinaitės...
Parodoje išsiskiria Arturo Savicko, Lino Gelumbausko, Eigirdo Kruopio, Giedriaus Bagdono, Astos Jančiauskaitės, Ginto Vaičio, Juozo Pranckevičiaus, Arvydo Kašausko, Rimvydo Markeliūno, Gražinos Vitartaitės, Silvijos Drebeckaitės, Jurgos Sidabrienės, Evos Pohlkes ir Mareko Sako (abu Lenkija) ekspresionistinės drobės.

Parodoje dominuoja Šiaulių menininkai
Šioje parodoje dominuoja šiauliečių autorių drobės - jų daugiau nei pusė.
Tai ekspresionizmo atstovas Romualdas Balinskas, kurio drobėje lengvais ir atsargiais potėpiais perteiktos šventiko rankose Žolinei skirtos gėlės.
Šiauliečio grafiko Edmundo Birgėlos darbas – tai labai didelis efektingas išskirtinis paveikslas „Paberžės mandala“ (2010 m.). Kūrinyje daug ritualinių fragmentų, kurių vieni džiugina spalvine gama, kiti - grafiški ir monochromiški - pasineria į antrąjį planą.
Dailininkas ir skulptorius Martynas Gaubas – patrauklus, švelnus ir paslaptingas. Jo drobėje „Ritualinis fragmentas“ (2013 m.) vaizduojamas avinėlis ritualinių abitų fone.
Profesoriaus Antano Visocko, peizažinės tapybos atstovo, akvarelėje - upelis medžių fone. Kūrinys labai paveikus, kruopščiai atliktas ir meditatyvus.
Dailininkė Skaidrė Butnoriutė pateikia tris sukilimui skirtas drobes. Pirmoji vaizduoja sukilėlių vadą A. Mackevičių, sakantį paskutinį pamokslą ir laiminantį parapijos sukilėlius, antrojoje kvadratinėje drobėje - „Sukilėlių Marija“, trečiojoje - atpažįstamas šalia Paberžės bažnyčios pastatytas liaudies meistrų koplystulpio fragmentas, pavadintas „Paminklas sukilėliams“.
S. Kruopis, be dviejų jau paminėtų altorinių paveikslų, parodoje pateikia dar vieną drobę, kurioje - Paberžės klebonija, menanti sukilimo laikus, ir varpinė.
Kazys Bimba eksponuoja paskutiniame Paberžės plenere sukurtą labai įspūdingą didžiulį angelą, pavadintą „Paberžės angelas“.
Zita Vilutytė pateikia Paberžės plenere 2013 m. nutapytą simbolizmu persunktą drobę, kupiną ritualinių simbolių ir religinių ornamentų, taip suteikdama kūriniui dekoratyvumo.
Voldemaras Barakauskas parodoje išsiskiria savo neįprasta traktuote ir vaizdavimu: didžiulis kartonas, estetizuotas ir atliktas akvarelės technika abstrakčiojo realizmo maniera.
Gediminas Beržinis eksponuoja triptiką, kurio centrinėje ekspresionistinėje drobėje - sukilėliai, pasidalinę į baltuosius ir raudonuosius, gausiai susirinkę prie Paberžės bažnyčios.
Keliuose Paberžės pleneruose dalyvavusio ir dosniai parapijiečius apdalijusio savo kūriniais
Dalvio Udrio Minsko parodoje eksponuojamos dvi drobės -„Angelas“ (2011 m.) ir „Ramus peizažas“ (2011 m.).