Šiaulietis buvęs tremtinys R. Baltutis jau daug metų leidžia knygas „Sibiro Alma Mater“, kuriose pasakojama apie tremtinių gyvenimą, įvykius, pakeitusius jų likimą, ir puoselėtas viltis grįžti į tėvynę. Šiais metais „Sibiro Alma Mater“ tomų seriją R. Baltutis ruošiasi papildyti dar vienu – šeštuoju – tomu.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ieva LIUBŠYTĖ
Šiaulietis buvęs tremtinys Romualdas Baltutis jau daug metų leidžia knygas „Sibiro Alma Mater“, kuriose pasakojama apie tremtinių gyvenimą, įvykius, pakeitusius jų likimą, puoselėtas viltis grįžti į tėvynę ir gyvenimą gimtojoje šalyje grįžus namo iš skaudų gyvenimo etapą pažymėjusios tremties.
Šiais metais „Sibiro Alma Mater“ tomų seriją R. Baltutis ruošiasi papildyti dar vienu – jau šeštuoju - tomu.
Penkių tomų negana
R. Baltutis plačiajai visuomenei pristatė jau penkis „Sibiro Alma Mater“ knygų tomus, kurių kiekviename yra apie 100 įvairių autorių straipsnių, pamąstymų ir prisiminimų, kurie liudija skaudžius įvykius, kadaise sukrėtusius Lietuvą.
„Visų jau išleistų penkių knygų pavadinimas yra „Sibiro Alma Mater“, tik prie jų pridėti skirtingi priedai, pavyzdžiui, „Sibiro Alma Mater – Post tenebras lux“ („Sibiro motina maitintoja – Po tamsos šviesa“), kitos knygos taip pat turi savo pavadinimus.
Medžiagos radau labai daug ir įvairios, kad atskleisčiau viską, ką noriu pristatyti ir parodyti visuomenei. Penkių tomų negana, todėl dabar ruošiuosi išleisti šeštąjį, paskutinį, šios serijos tomą.
Jau šiuo metu esu surinkęs 48 autorių straipsnius, bet paieška dar nesibaigė. Planuoju, kad ši knyga turėtų siekti 300 puslapių ir būtų suskirstyta į 10 skyrių, kurie bus išdėlioti pagal tematiką.
Leisdamas šias knygas turiu tikslą iš visų skaudžių tremties dalykų plytelę po plytelės sulipdyti ir padaryti vieną kūrinį, kur bus galima rasti pasakojimus apie visus skaudžius tremtinių išgyvenimus.
Žinoma, tų knygų yra tūkstančiai, vieni rašo apie savo šeimą, kiti apie save, o aš į šią jau begalę kartų aprašytą problemą pažvelgiau iš kitos pusės“, - teigė R. Baltutis.
Knygose žvelgiama į kitą tremties pusę
Paklausus, kuo jo knygos ypatingos ir kuo skiriasi nuo kitų, kuriose tremties klausimas ir problemos gvildenti jau daug kartų, autorius atsakė, kad šiuose tomuose orientuojamasi į labiau probleminius klausimus, su kuriais susiduria ir šiandieninė visuomenė.
„Visuose penkiuose tomuose ir šiais metais pasaulį išvysiančiame šeštajame tome yra orientuojamasi į kitą tremties pusę. Pavyzdžiui, pagrindinė tema yra mokslo siekimo patirtis. Orientuodamasis į šią temą rinkau straipsnius apie tremtinius, kurie galbūt mokėsi kita kalba tremtyje, apie jų pasiekimus mokslo srityje, pastangas, kurių prireikė, kad išsimokslintų, kėliau klausimus, kodėl jie neužmiršo lietuvių kalbos, o stengėsi ją palaikyti ir lavinti.
Tokios temos, manau, yra įdomios ir aktualios net ir šiandieninei visuomenei, nes dabar, pavyzdžiui, išvažiuoja žmonės į užsienį, grįžta po mėnesio ir jau nebemoka normaliai lietuviškai šnekėti, o tremtyje 20 metų išbuvę žmonės savos kalbos nė nesiruošė pamiršti.
Taip pat tomuose rašoma apie tai, ką nuveikė, padarė tremtiniai grįžę į tėvynę. Vienas tapo muziku, kitas - kompozitoriumi dar kitas - mokytoju. Tokios ir kitokios su mokslu, išsilavinimu, kultūra susijusios temos atsispindi mano išleistuose tomuose, tuo jie ir ypatingi“, - aiškino R. Baltutis.
Knygų serija – palikimas jaunosioms kartoms
R. Baltutis teigė, kad išleisdamas paskutinį tomą siekia padėti galutinį tašką „Sibiro Alma Mater“ knygų serijoje, kuria ne vien norima papasakoti tremties gyvenimo akimirkas, bet ir stengiamasi supažindinti šių dienų kartą su 1863 metų sukilimo įvykiais bei padariniais.
„Ši knygų serija - tai palikimas jaunosioms kartoms. Skaitydamas šiuos tomus gali iš arčiau pažvelgti ir prisiliesti prie skaudžios praeities. Yra tiek daug dalykų ir įvykių, apie kuriuos mes nė vienas nenutuokiame ir tik kažkur užrašyti pasakojimai mus gali su tuo supažindinti.
Man pačiam teko komandiruotės metu keliauti iš Europos į Sibirą per Uralo kalnus. Kai mūsų mašina sustojo prieškalnėje, kur tekėjo toks upeliukas, mes paklausėme, kodėl sustojome, atsakė, kad ši vieta vadinasi pirmąja Iškaustymo stotele. Pasirodo, tremtinius, tarp jų ir lietuvius, 1863 metais varė pėsčiomis į Sibirą su ant kojų uždėtomis grandinėmis, o šioje stotelėje jų laukdavo kalviai, kurie nuimdavo nuo kalinių kojų sudilusias grandines ir uždėdavo naujas. Tokie pasakojimai sukrečia ir kartu priverčia susimąstyti, kiek daug tu nežinai apie praeityje patirtą tremtinių skausmą.
Šių tomų tikslas ir yra atskleisti, supažindinti žmones su šiais sukrėtusiais bei širdgėlą sukėlusiais įvykiais“, - teigė R. Baltutis.
