Trys parodos „Baltiškasis ekspresionizmas“ organizatoriai: (iš kairės) Juozas Pranckevičius, Tiiu Rebane (Estija) ir Saulius Kruopis.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

Saulius KRUOPIS
Jau dvidešimt metų, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „Brucke“ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių.
Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, Juodkrantėje ir Prerove, Vokietijoje. Per paskutiniuosius dešimt metų susidarė kaimyninių šalių, esančių Baltijos jūros regione, dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais.
Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų profesionalų iniciatyvos, o ne laukiant ministerijų ar kokių nors kitų europinių projektų malonių.

Sukurta milžiniška Nidos kolekcija
1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras (kitaip - menininkų stovykla) „Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 800 meno kūrinių, tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja.
Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje).
Kasmet parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Gudijoje, Rusijoje, Indijoje ir dabar pirmą kartą – Estijoje.

Estai organizavo parodą
Estijos dailininkų šeima, gyvenanti Taline, Tiiu Rebane ir Karl Nagel, Nidoje lankėsi 2004 metais. Praėjus dešimtmečiui pagaliau ir jie suprato, kad bendradarbiavimas yra galimybė keistis patirtimi, patyrimu ir skirtinga estetine pajauta.
Jie klibino savo valdžios kabinetus, bandė šią vasarą surengti tapybos plenerą Haapsalu saloje, tačiau dėl paprastos priežasties - žemiško pavydo - renginys neįvyko.
Tačiau pavyko suorganizuoti gerą ir svarbią Nidos tapybos kolekcijos parodą Taline, garsiausio Estijos rašytojo Eduardo Vilde namo-muziejaus galerijoje (Kastellaanimaja galerii). Istorinis XVIII a. namas-muziejus yra centriniame Kadriorgo parke, šalia garsiausios ir didžiausios Estijoje modernaus meno galerijos, Nacionalinio muziejaus komplekso.

Parodą atidarė kultūros ministrė
Nidos tapybos plenerų kolekcijos parodą rugpjūčio 12 dieną atidarė pati Estijos kultūros ministrė Urve Tiidus. Ji džiaugėsi, kad atsiveria naujos galimybės ir nutiesiami nauji kultūriniai tiltai tarp kaimyninių šalių. Ji prisipažino, kad labai mažai žino apie Lietuvos istoriją ir ji buvo labai nustebinta, kad lietuviams, pralaimėjus 1863 metų sukilimą, net 40 metų buvo draudžiamos lotyniškos raidės ir lietuviškos knygos.
Po jos kalbėjo Estijos dailininkų sąjungos pirmininkas Vano Allsalu. Jis labai aukštai įvertino pačią ekspoziciją, parodos nuoseklumą ir kūrybinę idėją. Džiaugėsi, kad kartu „eksponuojasi“ ir keli Estijos menininkai.
Aš, kaip parodos sumanytojas ir kuratorius, pasijutau tikroje šventėje: viskuo rūpinosi mūsų Estijos kolegos dailininkai ir galeristai.

Tarp autorių – daug Šiaulių menininkų
Šiauliečiams šioje parodoje atstovavo tapytojas Voldemaras Barakauskas savo didžiule drobe „Inkliuzas“. Šis paveikslas sukurtas Nidos plenere ir jis persunktas, sakyčiau, „suvaldyto ekspresionizmo“ maniera, artima visam Estijos hiperbolizuotam ir gan sausam menui.
Ekspozicijoje dar ir kitų šiauliečių - Dalvio Udrio, Gedimino Beržinio ir Antano Visockio - kūriniai. Skaidrė Butnoriutė eksponavo savo jūros peizažus iš „Jūrinio ciklo“. Aš atrinkau kelias labai ryškias drobes, kuriose vaizduojami Nidos žvejų laivai – kūrėnai. Šiauliuose gimusiai Silvijai Drebickaitei atstovauja jos drobė „Bangos“, tapyta Juodkrantėje.
Nidos tapybos pleneras, šiemet švenčiantis savo XX jubiliejų, kinta, nuolat banguoja, kaip ta amžinai alsuojanti Baltijos jūra.

Bendras parodos vaizdas.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

Skaidrė Butnoriutė prie savo paveikslų.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

Parodos atidaryme kalba Estijos kultūros ministrė U. Tiidus.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

Lietuvos tapybą Talino galerijoje pristatė parodos kuratorius Saulius Kruopis ir dailininkai Juozas Pranckevičius bei Skaidrė Butnoriutė.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.