Spalio 17 d. 18 val. „Laiptų galerija“ kviečia prisiminti Anapilin iškeliavusius menininkus A. ir K. Petrulius, pabendrauti, pasidalyti prisiminimais apie kūrėjus su jų artimaisiais, skambant A. Jonaičio atliekamoms džiazo improvizacijoms „Išėjusiems draugams“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Spalio 17-ąją 18 valandą „Laiptų galerijoje“ prasidės vakaras „In Memoriam dailininkams Algirdui ir Klaudijui Petruliams“.
A. ir K. Petrulių kūrybos paroda, artimųjų, bičiulių atsiminimai, Audriaus Jonaičio improvizacijos saksofonu „Išėjusiems draugams“.
A. Petrulis ir jo sūnus Klaudijus Petrulis buvo geri „Laiptų galerijos“ bičiuliai nuo pat jos įkūrimo dienų. Čia surengtos ne viena jų personalinė ir bendros parodos.
Lietuvių tapybos klasikas, dukart Lietuvos nacionalinės premijos laureatas A. Petrulis, kuris 2015 metais būtų šventęs savo 100-ąjį jubiliejų, paliko mus 2010-aisiais, o šiemet netekome ir K. Petrulio.
A. Petrulio meną drąsiai galima pavadinti paryžietišku, o patį autoriai kritikai apibūdina kaip lietuviškojo modernizmo korifėjų.
Abu dailininkai - tėvas ir sūnus - spalvų virtuozai. A. Petrulis rašė: „Man svarbiausia yra spalvinė dermė. Iš tolo, dar neįžiūrėdamas, kas pavaizduota, matai paveikslo linijas, spalvas, kurios kuria nuotaiką, paveikslo esmę.“ Per visą ilgą kūrybinį kelią menininkas liko ištikimas tradiciniams žanrams ir kūrinio kameriškumui.
K. Petrulio tapybai svarbiausia yra forma, spalva ir išryškėjusi faktūra. Dailininkas itin daug dėmesio skirdavo paviršiams ruošti, tuomet plokštele kurdavo piešinį. Taip daugiasluoksnės kūrinių faktūros prisidėdavo prie judėjimo įspūdžio. Iš po tarpusavyje persidengiančių sluoksnių atsirasdavo tarytum raidės, skaičiai, kitokie ornamentai.
K. Petrulis be molbertinės tapybos ėmėsi ir laikrodžių mechanizmų užtapymų, objektų, koliažo meno, savita įvaldyta maniera perteikdavo nuotaikas, kasdienybės vaizdinius.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ