V. Taučienė: „Ansamblis gyvybingas, jaunatviškas, energingas. Su jais ir į karą nebūtų baisu eiti.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ švenčia koncertinės veiklos 30 metų jubiliejų. Tai pats vyriausias savo dalyvių amžiumi kolektyvas, kurio nariai šoka, dainuoja, tarmiškai pasakoja, puoselėja, plėtoja etninį tautos palikimą, perduodami tai augančiai kartai.

Džiugina savo pasirodymais
Folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ įkurtas 1983 -1984 m. Jam nuo 1991-ųjų vadovauja meno vadovė Vita Taučienė. Ansamblyje - 25 folkloro brangintojai, pamilę dainą, šokį dar jaunystėje, perėmę etninį palikimą iš tėvų ir senelių. Dauguma ansamblio dalyvių jau sulaukę 70 metų, vyriausiajam - 95.
Ansamblis dalyvauja projektinėse veiklose su miesto švietimo įstaigomis, koncertuoja ne tik miesto renginiuose, bet kasmet vyksta į folkloro festivalius kituose Lietuvos miestuose. 2012 m. „Sidabrinė gija“ dalyvavo respublikiniame festivalyje „Atataria lamzdžiai“, 2013 m. folkloro festivalyje „Saulės žiedas“, 2014 m. Dainų šventėje, koncertavo Respublikos Seime.
„Sidabrinė gija“ – ne tik miesto renginių, koncertų bei respublikos folkloro festivalių dalyvė. Kartu su mokyklomis, ikimokyklinėmis įstaigomis ansamblis rengia seminarus pedagogams bei bendras šventes: „Močiutės skrynelę pravėrus“, „Duonos kelias“, „Advento papročiai“, „Lino kelias“, „Kalbos šventė“, „Senolių vestuvės“, „Vasario 16-oji“ ir kt.
Daina, šokis, papročiai sujungia jaunimą, pedagogus ir vyresnio amžiaus žmones bendroms šventėms - etninės kultūros išsaugojimui.

Ansamblis – kaip viena didelė šeima
„Esame vieninga šeima. Nesiskirstome nei morkytėmis, nei bulvytėmis, sudarome bendrą katilą pasimaišome ir kuriame programas. Ansamblyje pradėjau dirbti nesulaukusi nė 30 metų. Atėjus pirmą kartą rankos, kojos linko. Galvojau, kas dabar bus. O kai atsistojau, taip tebestoviu“, - sako V. Taučienė.
Anot „Sidabrinės gijos“ meno vadovės, bendravimas su vyresniais jai ne problema. „Ansamblio nariai patys mane prisijaukino ir iš pradžių labai padėjo. Sakydavo, kad viską susirinks patys, prašė tik, kad jiems vadovaučiau. Žinoma, pats darbas nėra labai lengvas. Reikia ir griežčiau, ir rimčiau, ir linksmiau ką nors pasakyti. Šiuo atžvilgiu su vaikais dirbti lengviau, nes jiems gali pasakyti, kad darome taip ir anaip, ir jokių kalbų. O dirbant su suaugusiais taip nepasakysi. Žinoma, kartais su ansambliečiais mėgstu pajuokauti. Sakau: jeigu šokam, tai šokam, jei dainuojam, tai dainuojam.
Tokie pajuokavimai suteikia papildomą energijos pliūpsnį, tada visi tampa aktyvesni ir aukščiau kelia kojas“, - pasakoja V. Taučienė.
Ansamblio vadovės teigimu, energijos ansambliečiams netrūksta: „Ansamblis gyvybingas, jaunatviškas, energingas. Su jais ir į karą nebūtų baisu eiti. Pavyzdžiui, kai dalyvavome Dainų šventėje folkloro ansamblio nariams reikėjo anksti keltis, visą dieną šokti ir dainuoti, o grįžus namo vėlai vakare nusiteikti kitos dienos koncertui. Per visą tą laiką neišgirdau nė vieno skundo, atpylė viską kaip studentai.“
Folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ į savo koncertus pirmiausia kviečia vyresnio amžiaus žmones, nes jų repertuare dažniausiai vyrauja dainos ir šokiai, buvę populiarūs, kai patys nariai dar buvo jauni. „Dainuojame dainas, perimtas iš tėvų. Todėl į mūsų koncertus susirenka tie , kurie mėgsta to laikmečio muziką. Susirinkusi publika kartu su mumis dainuoja, linguoja, mums ploja“, - džiaugiasi V. Taučienė.

Stengiasi sudominti jaunąją kartą
Ansamblio nariai liaudiškomis dainomis stengiasi sudominti ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Pasirodo, mažieji liaudiškų dainelių ir šokių nelabai moka. Todėl, anot ansamblio vadovės, tenka pamokyti, kaip reikia atlikti vieną ar kitą žingsnelį, ir vaikai labai noriai priima tai kaip smagią atrakciją ar žaidimą kartu su „Sidabrine gija“.
„Vaikai labiausiai mėgsta žaidimus, ratelius. Kartais jie taip įsijaučia, kad mūsų nebenori paleisti. Apsikabina ir prašo, kad dar padainuotumėme ir pašoktume. Jie spinduliuoja tikrą meilę bei nuoširdumą. Mūsiškiai net ašaras braukia, kaip sunku nuo tokių vaikų atsiplėšti“, - atvirauja V. Taučienė.
Vadovė pasakoja, kad šiuolaikiniam jaunimui, vaikams ir suaugusiems etninės kultūros puoselėjimas vis dar rūpi. Jos teigimu, didžiuosiuose šalies miestuose į folkloro ansamblius patekti ganėtinai sunku, nes ten daug norinčių geriau pažinti senąją lietuvių liaudies kultūrą.
Viskas priklauso nuo pateikimo. Lietuvių liaudies daina galima sudominti tiek jauną, tiek seną:
„Kai rengiame bendras šventes su darželių auklėtojais, pastebime, kad mūsų pasirodymu džiaugiasi tiek mažyliai, tiek jų tėvai. Tą pačią dainą visuomet galima pateikti žaismingai, jaunatviškai. Svarbu nenustoti etnines vertybes perduoti jaunosioms kartoms. Nebūtina to daryti kiekvieną dieną, tačiau mokyklose mažieji turi būti mokomi, pavyzdžiui, kaip atskirti lietuvių laidines dainą nuo klasikinės.“
Vadovė atskleidė, kad folkloro ansambliui labiausiai trūksta instrumentinės grupės. Pasirodo, Šiauliuose beveik nebėra mokančių groti armonika. Jaunuolių muzikos mokyklose groti šiuo instrumentu nemoko, todėl vienam folkloro armonikininkui išmokti daug muzikinių vingrybių labai sunku. Nemažiau problemų kelia tautinių kostiumų trūkumas. Ansamblio nariai patys priversti pasirūpinti savo garderobu. Be to, kostiumus turi dėvėti ne bet kokius, o atitinkančius visus reikalavimus. Galvos apdangalai, palaidinės, prijuostės ir visa kita turi derėti ir atspindėti tam tikrą regioną.

Savo gyvenimo be dainų ir šokių neįsivaizduoja
Vyriausias ansamblio narys Petras Gedminas kolektyvo veikloje dalyvauja jau 30 metų. Jis sako, kad savo gyvenimo be dainų ir šokių neįsivaizduoja.
„Nors muzikinio išsilavinimo neturiu, bažnyčioje pradėjau giedoti nuo 14 metų. Kiek save prisimenu, dainuoti ir šokti pradėjau dar vaikystėje. Per tą laiką iki šių dieną apkeliavau beveik visą pasaulį. Su įvairiausiais ansambliais buvau Maskvoje, Leningrade, Bulgarijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir dar daugelyje kitų valstybių. Koncertuoti smagu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Džiugu, kai tavęs klauso, tau ploja, tautinius rūbus apžiūrinėja. Gyvenimas gražus, džiaugiuosi kiekviena akimirka ir stengiuosi iš jo pasiimti viską, kas geriausia. Kol Dievas sveikatos duos, tol toliau koncertuosiu ir dalyvausiu folkloro ansamblio veikloje. Kol kas mėgaujuosi gyvenimu ir gyvenu tik dėl savęs, o kaip bus ateityje, pamatysime“, - atvirauja P. Gedminas.

Jaučiasi realizavusi savo svajonę
„Sidabrinės gijos“ seniūnė, ilgametė ansamblio dalyvė Janina Butkuvienė pasakoja, kad prie kolektyvo prisijungė, nes norėjo kažkaip save realizuoti.
„Dainuoti lietuvių liaudies dainas mėgau nuo pat vaikystės. Tik, deja, šiuo pomėgiu užsiimdavau labai retai. Man vis kas nors sutrukdydavo, be to reikėjo rūpintis vaikais, šeima. Negalėjau viso savo laiko skirti tik pomėgiams. Tačiau kai vaikai užaugo, anūkai paaugo, nusprendžiau realizuoti savo svajonę ir daryti tai, kas labiausiai patinka. Kolektyvas labai draugiškas, visi mes esame kaip viena didelė šeima. Vadovė taip pat žino, kaip reikia su mumis elgtis. Turi labai daug kantrybės, kai nepavyksta kai ko nors iš pirmo karto padaryti, nepyksta, tačiau tinginiauti neleidžia. Ir tikrai nežiūri, ar žmogus jaunas ar senas“, - sako J. Butkuvienė.

Siekia prasmingai leisti laiką
Prie ansamblio veiklos tik pernai rudenį prisijungusi Ona Štitilienė dėl savo sprendimo nesigaili. Ji su didele meile ir pasididžiavimu atsiliepia apie visus kolektyvo narius ir džiaugiasi galimybe leisti laiką dainuojant ir šokant.
„Apie „Sidabrinę giją“ žinojau jau labai seniai, tik vis neprisiruošdavau ateiti. Vis teisindavausi, kad neturiu tam laiko. Tačiau, kai nustojau dirbti ir pajutau, kad nebeturiu ką veikti, paraginta vaikų nusprendžiau prie folkloro ansamblio prisijungti. Dabar jaučiu, kad išsipildė mano svajonė. Gyventi, kai tave supa draugiški žmonės, gražios dainos ir smagūs šokiai, labai linksma ir gera. Todėl kol sveikata leis, tol ansamblio veikloje tikrai dalyvausiu“, - pabrėžia O. Štitilienė.

Rengs jubiliejinį koncertą
Folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ savo 30 metų jubiliejų švęs lapkričio 7 dieną. Šiauliečių lauks didelis renginys, kuriame bus galima išgirsti įvairių muzikinių kūrinių iš pirmojo, antrojo ir trečiojo XX amžiaus dešimtmečių. Ansamblio nariai šoks, dainuos, pasakos tarmiškai. Koncerto metu bus galima pasiklausyti ir kitų folkloro ansamblių. Taip pat bendrai dainai jungsis visos keturios kartos: seneliai, tėvai, jaunuoliai ir vaikai. Visų laukia graži bei linksma šventė.

Folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ – lyg viena didelė šeima.
Artūro STAPONKAUS nuotr.