Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė“ vyks Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė“ vyks Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje.
Lapkričio 11 d. 17 val. Menas ir politika. Politinė meno galia žinoma nuo seniausių laikų. Ją išnaudojo šamanai ir imperatoriai, popiežiai ir karaliai, imperatoriai ir diktatoriai. Todėl klasikinio meno istorija neatsiejama nuo politinės galios demonstravimo kūriniuose. Pasaulio valdovai žinojo, kad jų rūmų menėse turi būti vietos talentingiausiems menininkams. Diktatoriškos santvarkos irgi nebūtų taip suklestėjusios be propagandinio meno. Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje politikai meną savo tikslams pasitelkia labiau užmaskuotomis formomis. Palaipsniui, jie patys tampa šoumenais, meninių akcijų dalyviais. Vartotojiškoje reginių visuomenėje menas ir politika susivienija naujame politinio šou darinyje.
Lapkričio 19 d. 17 val. Menas ir pinigai. Kalbant apie meną, nepatogu kalbėti apie pinigus. Juk menas siejamas su dvasiniais dalykais, asmenybės tobulėjimu ir estetinio skonio kultu. Tačiau meno istorija neatsiejama be mecenavimo ir vadybos. Patys kūriniai neatsirado be daugelio turtingų žmonių pastangų. Be popiežiaus Julijaus nebūtų atsiradusi svarbi Michelangelo kūrybos dalis, jei ne bankininkas Agostino Chigi, neturėtume daugelio Raffaelio kūrinių, jeigu ne popiežius Urbonas VIII, Bernini nebūtų tapęs vienu žymiausių Italijos skulptoriumi. Šiuolaikiniame mene pinigų diktatas skverbiasi per aukcionus ir kolekcionierių aistras. Būtent jie formuoja milžiniškas kūrinių kainas. Menas tampa rizikingų investicijų erdve. Dar niekada menas ir dideli pinigai nebuvo taip arti vienas kito.
Lapkričio 26 d. 15.30 val. Menas ir buitis. Klasikinis menas dažniausiai siejamas su religiniais vaizdiniais, su imperatorių skulptūromis ir popiežių portretais. Tačiau modernizmo mene įsigali priešinga tendencija – gilinamasi į kasdienybės gyvenimo fragmentus, namų interjerus, buities detales. Palaipsniui, kasdienybės objektai tampa pačiais meno kūriniais. Įsigali „gatavų daiktų“ menas, natūralizmas, kritinis realizmas. Šiuolaikiniame mene dominuoja kasdienybės poetika, atsisakoma bet kokio didingumo, atsigręžiama į pačią intymiausią ir gyvenimišką minčių ir pojūčių aplinką.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ