Lapkričio 17 dieną 12 valandą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje prasidės Jono Mališausko knygos „Tik Paukščiai sugrįžta“ ir eilėraščių knygelės vaikams „Vaivorykščių žemė“ pristatymas.
Organizatorių nuotr.

Lapkričio 17 dieną 12 valandą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos konferencijų salėje prasidės Jono Mališausko knygos „Tik Paukščiai sugrįžta“ ir eilėraščių knygelės vaikams „Vaivorykščių žemė“ pristatymas.
J. Mališauskas kaip šaltinis bėga ir neša gražią mintį, jautrų žodį. Jo gyvenimas nelepino, buvo daug vargo, nepriteklių, išgyvenimų. Jį sunkumai užgrūdino ir skatino gyventi ir siekti tikslo, prasmės.
Netekus savų artimųjų žmonių, jį Aukščiausias apdovanojo mintimis, kurios liejasi ir nesustoja, lyg versmės šaltinis. Jono Mališausko eilėraščiuose atsiskleidžia patirta ir išjausta akimirka. Tame akimirkų išgyvenime pajuntami daug vertingesni dalykai, einantys per visus metus: per kiekvieną mėnesį, per visas šventes, santykius su žmonėmis ir gamtą bei stipriai išjaustų akimirkų kuriamo gyvenimo visumą. Jo eilėraščiuose atsispindi be galo natūralūs kalbėjimo bruožai, sava patirtis, savi išgyvenimai, kas yra be galo asmeniška. Asmeninio patyrimo kaitoje susiformavusi jausena išsakoma tradiciniais vaizdiniais, paliečia ne tik žmogaus vidinį, bet ir ryškų gamtos peizažą.
Poeto lankytose vietose gimsta eilės, tartum duoklė esamam išgyvenimui, vaizdiniui. Eilėraščiuose fiksuojama akimirka, rašančiam atrodo svarbi ir neišvengiamai reikšminga.
Žengimas į akimirką įprasminą ją, suteikia jai svarbos, atskleidžia žmogiškumą – sugebėjimą reaguoti, atsiliepti. Iš stipriai išjaustų gyvenimų kuriama jo kūrybinė visuma. Be galo natūralūs kalbėjimo būdai. Poeto kūryboje cituojamas tikras savas gyvenimas. Jis puikiai perteikia gamtos vaizdus ir žmogaus santykį su nuostabia gamta.
Eilėse išryškėja tėviškės grožis ir jos ilgesys artimiausiems, kurie išėjo iš gyvenimo. Palikęs gilus vaizdinys, kuris pateiktas eilėse, kiekvieną grąžina į praeitį, į žmogaus negailestingą likimą. Jis savo eilėse išsako netekties skausmą ir žmogaus laikinumą žemėje. Mes įžvelgiame būties vaidmenį ir gyvenimo supratimą, kaip vienintelį stebuklą. Jono kūryba skatina jausmais giliau pajusti gyvenimo tėkmę, gamtos, dangaus grožį, melodijos atsiradimą, savęs įprasminimą. Poeto kūrybos vaizdai džiugina tuos, kurie mielai skaito, kuria dainas, dainuoja. Lai ši versmė ir toliau veržiasi iš jo jautrios krūtinės.
J. Mališauskas yra Šiaurės Aukštaitijos krašto ir Pasvalio literatų klubo „Verdenė“ narys, konkurso „Lino žiedas“ laureatas Panevėžio apskrityje. Taip knygų autorių pristato mokytoja Genovaitė Inčiūrienė.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ