Ketvirtakursės knygos sutiktuvių šventėje (iš kairės): Agnė Kruopytė, redaktorė Modesta Šimkutė, dailininkė Greta Rimkutė.
Autorės archyvo nuotr.
Doc. dr. Irena RAMANECKIENĖ
Šiaulių universiteto portale „Naujienos“ radau išplėstinę žinutę, pavadinimu „Šiaulių universiteto studentė išleido knygą“. Nemažai metų esu dirbusi Humanitariniame ir Edukologijos fakultetuose, bet tokia naujybė mano akiratin pakliuvo pirmąsyk.
Kad studentai savo kūrybos poeziją ir / ar prozą publikuoja universiteto ar kitame laikraštyje, kad iš jų kūrybinių bandymų susidėlioja Humanitarinio fakulteto Literatų klubo rinktinė „Mūzynas“ (maždaug per ketvirtį amžiaus keturi leidiniai), buvau girdėjusi.
Paskutiniojo rinkinio „Mūzynas-4“ (2006–2013 m. studijavusių studentų bei absolventų kūryba) sutiktuvės įvyko šių metų gegužės 14-ąją; leidinys rengtas beveik dvejus metus.
Taigi, naujausioji informacija – lapkričio 19 dieną Šiaulių universiteto bibliotekos kavinėje pirmąją savo poezijos knygą „Sielos atvertys“ pristatė ketvirtakursė Agnė Kruopytė – malonus netikėtumas.
Mintimis grįžtu į gegužės keturioliktąją. Atgaivinu faktus: „Mūzyno-4“ sudarytoja – Literatų klubo kuratorė doc. dr. Dalia Jakaitė, redakcinė komisija – Humanitarinio fakulteto literatūros dėstytojų žiedynas: prof. Vigmantas Butkus, prof. Džiuljeta Maskuliūnienė, šiandieninės literatūros žinovė ir vertintoja Danguolė Šakavičiūtė. Ši redakcinė komisija pati rūpinosi ir „Mūzyno-4“ pristatymu fakulteto bendruomenei.
A. Kruopytės knygos metrikoje analogiškos informacijos nėra. Dėmesį atkreipia sakinys: „Ši knyga – pirmoji rimta patirtis leidybos pasaulyje, atskleidusi žinotus ir slaptus studenčių talentus.“ Citatoje užkoduoti bent keli netikėtumai su paslaptingumo atspalviu.
Trečia. Informacinėje žinutėje apie „Mūzyną-4“ rašoma, kad į to leidinio sutiktuves atėjęs Universiteto leidyklos direktorius Aloyzas Tubutis sveikino autorius, linkėdamas neužgesinti savo kūrybinių ugnelių. Vadinasi, leidyklos darbuotojos pagal atliekamas pareigas oficialiai rūpinosi tekstų redagavimu, maketavimu, knygos viršeliu, iliustravimu ir kt. Debiutantės Agnės Kruopytės „Sielos atverčių“ metrikoje rašoma: „Dailininkė Greta Rimkutė“, „Fotografė Vaida Palilionytė“, „Redaktorės: Erika Najulytė ir Modesta Šimkutė“. Tikra mįslė – nė viena iš jų nedirba nė jokioje leidykloje.
Aukščiau išvardytais netikėtumais užmintas mįsles pradedu narplioti atkreipusi dėmesį į tai, kad tos merginos yra Humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programos IV kurso studentės. Minėtoje programoje rašoma: „Humanitarinių mokslų bakalaurą rengianti studijų programa ją baigusiam asmeniui suteikia bendrąjį humanitarinį filologinį išsilavinimą, specializuotą lituanistinį išsilavinimą ir specializuotą leidybos, žurnalistikos arba ryšių su visuomene išsilavinimą. Baigusieji studijas, priklausomai nuo pasirinktos specializacijos, gali dirbti kalbos tvarkytojais, leidyklų ir kitų įstaigų redaktoriais, stilistais, reporteriais, spaudos atstovais, žurnalistais ir kt.“
Sužinojau, kad Agnė Kruopytė ir kitos bendrakursės, besigilinančios į žurnalistikos esmę, be kitų disciplinų, kas savaitę kruopščiai ruošėsi „Spaudos leidybos pagrindų“ pratyboms, nemažai laiko skyrė savarankiškam darbui.
Antras nepaprastumas – tarp minėtų keturių studenčių atsirado viena, sukaupusi pakankamą savo poetinės kūrybos pluoštą.
Minėtos studentės, nė minutės nedvejodamos, pritarė sumanymui žinias apie leidybą pirmiausia įkūnyti pradedančiojo ir pažengusio pradedančiojo kompetencijų lygmenyse. Tad tradicinės pratybos buvo pakeistos praktikumu (sportiniu terminu sakant – trenažu ), t. y. leidybos pamokomis, kad būsimosios specialistės savarankiškai pajustų bendravimo su autoriumi, dailininku, leidėju pobūdį, kad permanytų darbo su tekstais ypatumus, perprastų spalvų ir šriftų vartojimo savitumus, gebėtų palaikyti tinkamus organizacinius ryšius su spaustuve, suvoktų ir išbandytų būtinos dokumentacijos tvarkymo procesą.
Tęstinio praktikumo / trenažo metu dėstytojas sąmoningai pasirinko stebėtojo ir galimo patarėjo (jei studentės norės pasikonsultuoti) poziciją, neprimesdamas savo nuomonės, tačiau neatsipalaidavo, nepaliko merginų saviveiklai. Jeigu studentės nesutiko / nepriėmė dėstytojo įžvalgų, joms buvo leista elgtis savo nuožiūra, prisiimant atsakomybę už rezultatą. Pvz., autorės vardo ir pavardės bei knygos pavadinimo išdėstymas, šriftas signalinio leidinio viršelyje šiek tiek skiriasi nuo galutinio varianto. Šis faktas rodo, kad praktikumo metu dėstytojui rūpėjo ne tik profesinių, bet ir socialinės, pažinimo (stebėti, lyginti, atrasti), kūrybiškumo kompetencijų formavimas.
Pasirinktoji strategija ir taktikos tiek autorės A. Kruopytės, tiek redaktorių E. Najulytės ir M. Šimkutės, tiek iliustratorės ir viršelio dailininkės G. Rimkutės atžvilgiu pasiteisino. Knygos „Sielos atvertys“ sutiktuvėms merginos parengė įspūdingą reklaminį kvietimą, numatydamos jaukią kamerinę aplinką, apgalvodamos savo žodžius, adresuotus būsimiesiems skaitytojams: kurso draugams, fakulteto dėstytojams, poezijos mylėtojams.
Per „Sielos atverčių“ sutiktuves, autorė Agnė sakėsi eiles rašiusi sau, apie išleidimą net nesvajojusi; prisipažino, kad, išeidama iš namų į viešumą, ji visada pasiimanti su savim bent penkias kaukes, kurias grįžusi pasidedanti į šalį ir liekanti dvasiškai nuoga, besiblaškanti, ieškanti... Tada ir pasinerianti į kūrybos vandenis. „Tą autorės sielą viršelyje pridengėme, kad liktų vietos fantazijai“, – Agnės atviravimus papildė Greta.
„Sielos atverčių“ nugarinėje viršelio pusėje Agnė, nors ir glaustai, bet imponuojančiai pateikia savo credo / požiūrį į poeziją, jos rašymą ir rezultatą: „Sakoma, kad gyvenime mus valdo du dalykai – meilė ir neapykanta, o visa kita – tik paraštės. Tos paraštės ir yra poezija. Tai, kas lieka už durų: neišsakyta, neišgyventa, neišmylėta, neturėta“ arba „...visi iki vieno esame kūrėjai, menininkai, poetai. Juk pats gyvenimas yra menas – jis popierius, o mes jo turinys, jis mūsų molis, o mes jo lipdinys. Ir jei vietoj nykštukų išsilipdome raganosiais, tai... “.
Paskaitykite Agnės Kruopytės eilėraščių rinkinį, kuriame „ypač ryškios meilės ir kūniško artumo temos, savojo „aš“ paieškos, ryšio su kitu troškimas, o mirties, baimės, skausmo ar net beprotybės paliečiamas kasdienybės...“ Per knygos pristatymą doc. dr. Dalia Jakaitė sakė, kad Agnės poezija balansuoja tarp mitologijos ir kriminologijos. Skaitykite ir vertinkite patys.
Pirmieji debiutantės Agnės Kruopytės autografai.
Autorės archyvo nuotr.
Galutinis knygos viršelio variantas.
Autorės archyvo nuotr.
Kvietimas į Agnės Kruopytės knygos pristatymą. Čia įdomus ne pats kvietimas, o vidurinioji, šviesioji jo dalis. Tai Gretos Rimkutės iliustracija knygoje; imponuoja sauja žarstomos / gniaužomos mintys, žodžiai.
Autorės archyvo nuotr.
