I. Slavinskaitė ir jos projektas „Anakodai“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vakar Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Šiaulių universiteto (ŠU) Menų fakulteto dailės magistrantūros studijų programos studentų baigiamųjų darbų paroda. 17 tapybos, grafikos, odos ir dizaino specializacijų studentų vertinimo komisijai pristatė savo baigiamųjų darbų problematiką ir aktualumą.

Studentai mąsto globaliai
Menų fakulteto Dizaino katedros vedėjo profesoriaus Giedriaus Šiukščiaus teigimu, džiugu, kad studentai nenusišalina nuo dabartinio visuomenės gyvenimo, nagrinėja dabartinę pasaulio ir menotyrinę situaciją, dailės bei menų vystymąsi.
„Magistrantai žengia koja kojon su dabartine Lietuvos daile ir netgi su Europos, visiškai nežiūrint į tai, kad jie yra ŠU studentai. Man tai patinka“, – sakė profesorius.
Pasak jo, kai kurie jų buvo kiek per daug filosofiški – dirbo vadovaudamiesi iškeltomis įvairių filosofų hipotezėmis. „Kai kurie jų be abejo labai įdomūs, bet man atrodo, reikėtų vadovautis ne filosofinėmis sampratomis, o menotyrinėmis. Kartais aukštai užkeliama kartelė rašant teorinę magistro darbo dalį ir atsiribojama nuo pačios kūrybinių darbų kolekcijos. Bet iš kitos pusės, filosofija leidžia ne amatininkiškai pažvelgti į savo darbą. O magistrantūroje svarbiausia, kad darytumei savo kūrybinę kolekciją pagal atliktus kokybinius ir kiekybinius tyrimus“, – kalbėjo G. Šiukščius.
Tad magistrantus lydėjo ne tik kūrybos malonumai ir kančios, čia dirbta ir su socialine apklausa, literatūros analize, vartotojų požiūrio tyrimais ir kitais informacijos šaltiniais. Nelengva ir tai, kad magistrantūros darbas akivaizdžiai skiriasi nuo bakalauro darbo – čia yra daugiau mokslo nei amato.
Jau antrus metus ŠU dailės magistrantūros studentų darbų gynimas vyksta dviem etapais. Anksčiau magistrantai gindavosi teorinę ir kūrybinę dalį vienu metu. Atskyrus teorinę dalį situacija pagerėjo – studentai išsilaisvino iš eilinio vartotojo požiūrio ir geba sintezuoti intelektualiau – kaip pažengę vartotojai.

Daugiau nei grožis ir estetika
Studentų darbuose – ne tik pravartūs sprendimai Šiaulių miestui, paliestos ir globalios problemos, antai nykstančių gyvūnų rūšių problema, įdomios tiek socialinės, tiek ateities vizijos. Tad studentai neužsidarė Šiaulių ribose, o dirbo ties tuo, kas yra aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Grafikos specializacijos magistrantės Lauros Baltijutės darbe „Kiti mes“ (darbo vadovas profesorius Vaidotas Janulis) galima išvysti 8 savitas figūras. Darbe remtasi filosofais G. Deleuzu ir F. Guattari, kurie teigia kūno be organų sampratą ir dekonstruoja kūno vientisumą. „Aš savo darbuose siekiau sugriauti įprastą požiūrį į portretą, figūrą. Ji tampa siurrealistiška, dekonstruota. Man patinka, kad filosofai remiasi teiginiu, jog kūnas tampa platforma žaidimui. Tad mano darbuose drabužiai suplyšta, irsta ir personažas atspindi vidinį, maištingą drąsų nepritapėlio išgyvenimą. Drabužis interpretuojamas kaip stereotipas, kaip štampas, klišė, į kurį mes įninkame“, – sakė L. Baltijutė, pridurdama, kad žmogaus kitoniškumas, kurį turėtume vertinti ir puoselėti kur kas daugiau, yra be galo įdomus.
Dizaino specializacijos magistrantė dienraščio „Šiaulių naujienos“ dizainerė Inga Slavinskaitė savo baigiamajame darbe „Anakodai“ (vadovė docentė Gražina Šimoliūnienė) išdrįso pažvelgti į ateitį. „Projekte interpretavau žmogaus ateities aksesuarus. Aksesuaruose slypintis potencialas reprezentuoja asmens stilių, socialinę padėtį, mąstymą. Po aprangos tai antraeilis elementas, kuriantis žmogaus įvaizdį. Ateities žmogaus aksesuarų problematika svarbi ne tik kaip viena iš meno vizualinių temų, bet ir kaip mūsų kultūrinio, socialinio gyvenimo atspindžio nežinomybė ateityje“, – aiškino I. Slavinskaitė.
Pasak jos, ateities žmogus jungia žmogiškąsias funkcijas su kintančiomis technologijomis, kurios šiandien itin veikia žmogaus gyvenimą. Art dizaino projektą „Anakodai“ sudaro 5 šviečiantys objektai, realizuoti iš netradicinių medžiagų, o šias papildo šviečiančios LED juostos.

Už L. Baltijutės nugaros – baigiamasis darbas „Kiti mes“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.