Iš kairės: fotomenininkės Ieva ir Monika.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
„Laiptų galerijoje“ – dar vienas debiutas ir šį kartą jaunų dvynių fotomenininkių. Ievos ir Monikos Klenauskaičių parodos „Sesės“ fotografijose galima išvysti moters kūno grožį, plastiką šviesos ir šešėlių žaismėje. Nuotraukose, pasak menininkių, siekta daug laisvės palikti pačiam žiūrovui.

Apie menininkes
Šiuo metu Šiaulių universiteto Menų fakulteto dailės ir dizaino specialybės trečiakursės Ieva ir Monika yra baigusios Šiaulių dailės mokyklą, tad jų pasirinkta specialybė ir pomėgis fotografuoti yra visiškai suprantami. Monika savo kaip dizainerės sugebėjimus jau pritaiko dirbdama dienraštyje „Šiaulių naujienos“.
O pirmąją personalinę parodą studentes paskatino surengti dėstytojas Vilmantas Dambrauskas, kuris sesių nepaliko ant ledo – ir padėjo, ir konsultavo.
„Juk jauniems žmonėms reikia paskatinimo pradėti. O jeigu tai yra pirmoji personalinė paroda, tuomet ypač reikia paskatinimo ir pagalbos“, – sako M. Klenauskaitė.
Seses nuo pat mažumės lydi fotografija: jų mama profesionali fotografė.
„Nuo pat vaikystės jau išmanome fotografijos procesą, kadangi fotografuoja mama, tačiau to vaikystėje nesureikšminome. Bet šiandien galime pasakyti, kad į fotografiją ėjome instinktyviai. Iš pradžių tai nebuvo įdomu, nors mama skatindavo pabandyti. Tačiau štai kone vienu metu paėmus į rankas fotoaparatą supratome, kad mums patinka fotografuoti“, – kalba M. Klenauskaitė.
O dvynukės viską savo gyvenime daro kartu, nors yra labai skirtingos.
Pasak Ievos, Monika vadovaujasi protu, yra lėtesnė, dažniau apgalvoja, tai ko imsis. O Ieva pirma padaro ir viską išbando pati pirma. Tad Monika labiau mėgsta saugumo zoną, o Ieva eksperimentuoja. Tačiau tai tik privalumas – jos viena kitą kuo puikiausiai papildo.
„Kai aš kažkur bėgu, sesuo visada eina šalia, ir kada reikia, sustabdo“, – šypsosi I. Klenauskaitė.

Apie fotografijas
Pasak I. Klenauskaitės, pavadinimas nenurodo, kas pavaizduota fotografijose.
„Mes pavadinimu norėjome parodyti mudvi siejantį bendrą ryšį, juk esame sesės dvynės ir abi užsiimame fotografijos menu. Pačiose fotografijose galima pastebėti vientisumą – kiekvienoje fotografijoje vaizduojama moteris, jos kūno plastika, o ją siekta pabrėžti medžiagomis, šviesa ir šešėliais“, – aiškina I. Klenauskaitė.
Monikos teigimu, juodai baltos fotografijos geriau atskleidžia nuotraukų meniškumą, tikrumą, tuo pačiu ir žiūrovui palikta laisvės: jis pats gali susikurti norimas spalvas, atspalvius, nuotaiką. Seses apskritai traukia juodai baltas principas, nes jame yra kur kas daugiau jaukumo ir intrigos.
Tikriausiai ne vienam kyla klausimas – kodėl moters kūnas?
„Pačios esame moterys, tad galbūt yra lengviau dirbti su moterimi. Vis dėlto moters kūnas daugiau kalba ir parodo. Jis yra estetiškas, lankstus, o vyro kūnas griežtesnis“, – teigia M. Klenauskaitė.
Merginų dėstytojas V. Dambrauskas neslėpia džiaugsmo, kalbėdamas apie fotomenininkių debiutą. „Man tiesiog taip džiugu, kad yra būtent tokia fotografija, kuri yra be galo sudėtinga. Tu ne taip, kaip dauguma fotografų, išeini į lauką, ir jeigu nelyja, darai tūkstančius nuotraukų. Atėjęs į studiją turi viską apgalvoti, turi žinoti, ką darysi, kokia bus šviesa, kas bus su modeliu – tai yra kūrybinė fotografija. Žanrą galima priskirti ir mados fotografijai, kuri laikoma paties aukščiausio lygio, ten dirba geriausi fotografai ir modeliai. Jeigu pažiūrėsime į nuotraukas, net nesijaučia, kad tai studenčių darbai, o tai, manyčiau, yra aukščiausias įvertinimas“, – sako V. Dambrauskas.
Žodį apie debiutantes tarė ir fotomenininkas Algirdas Musneckis, pastebėdamas, kad moterys fotografės šiais laikais eina į pirmą planą: jos darbštesnės, labiau gilinasi į fotografijos subtilybes
„O moteris turi vis tiek kažką pridengti – ar paslėpti raukšles, ar savo grožį. Madoje irgi kažkas panašaus – jeigu viskas bus atvira, tuomet bus neįdomu. Jeigu pastebėjote, nuotraukose matosi kiekvienas siūlelis – tai išties profesionalu“, – pagyrimų nešykšti A. Musneckis.

Parodos darbai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.