Šiaulių dailės galerijoje – tautodailės paroda, vaizduojanti užsispyrusiųjų žemaičių ir santūriųjų aukštaičių kultūras.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Sako, kad žemaičiai su aukštaičiais sunkiai susikalba, o dažnai ir pasibara. Nors Lietuva mažytė šalis, tačiau regionai turi savitą kultūrą ir tradicijas, o praėjusį šeštadienį jos buvo puikiai atskleistos Šiaulių dailės galerijoje, kur Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Šiaulių skyrius surengė respublikinę tautodailės parodą „Tradicijos dermė: žemaitiškas užsispyrimas, aukštaitiškas santūrumas“. Parodoje dalyvavo svečiai iš Panevėžio, Ukmergės, Anykščių, Biržų, Telšių, Platelių, Gargždų... Iš viso eksponuojama 270 tautodailininkų 1070 sukurtų darbų.
„O kadangi Šiauliai – tarsi riboženklis tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos, tai parengtos ir dvi regioninės parodos: žemaičio Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių, aukštaičių Olės Plungienės ir Aurelijos Norvaišienės tekstilės“, – sako parodos organizatorė LTS Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė.
Išrinkti trys geriausi Šiaulių regiono tautodailininkai
Pasak L. Kelmelienės, Šiaulių kraštas išsiskiria savo kūriniais, ypač taikomąja daile: megztomis pirštinėmis, riešinėmis, austais rankšluosčiais.
„Turime puikių medžio drožėjų, kaukių meistrų ir pats įdomumas atsirado parodoje, kad svečiai atvežė darbų, kurie yra truputėlį kitokie ir kurie atspindi kitą regioną. Ne veltui mes ir apačioje eksponuojame tautinius kostiumus – saukštaitė ir žemaitės, nes labiausiai išskirtinumas ir jaučiamas tautiniame kostiume. Be to, Šiaulių kraštas garsėja ir keramika, o iš Žemaitijos atvežta nepaprastai įdomių skulptūrų“, – sako L. Kelmelienė.
Parodoje eksponuojami darbai ne eiliniai – pirmajame aukšte galima pamatyti „Aukso vainiko“ laureatų darbus. Be to, parodos atidarymo metu buvo paskelbti trys tautodailininkai, kurie konkuruos dėl „Auksinio vainiko“. Geriausias vaizduojamosios dailės autorius – kelmiškis skulptorius, akmentašys V. Bandza, taikomosios dailės autorė – kuršėniškė V. S. Šufinskienė su savo keramikos darbais, o kryždirbystės – S. Špukas iš Radviliškio.
Parodoje gražiai derinamos žemaičių ir aukštaičių kultūros
„Šiaulius tikrai reikia pagirti, kad šiai parodai skiriama labai garbinga, rimta vieta – Dailės galerija, t. y. visiems žinomas kultūrinis židinys. Čia galima ateiti, pažiūrėti, vertinti ir pamatyti, kokios pasiekta pažangos, kokie pakitimai, koks yra regiono veidrodis, koks liks laiko pėdsakas, ar vienas žanras klesti, ar kitas žanras atsilieka. Tai ne tik asmenybių ir vardų pristatymas, bet ir bendrų tendencijų klausimas“, – sako LTS pirmininkas Jonas Rudzinskas.
„Šis renginys yra daugialypis, t. y. iš esmės didelė paroda, kuri apima savyje kelias skirtingas ekspozicijas. Labai gražus pabandymas būtent Žemaitijos ir Aukštaitijos atskleisti tokią kaimynystę ir kontrastą, pagrindinę idėją“, – teigia Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė.
Profesorius Vytenis Rimkus teigia, kad paroda yra tarytum vienas žingsnis apskritai visuotinėje kultūros raidoje ir kad ta kultūra susideda iš daugelio komponentų, tame tarpe jai ir priklauso tautodailė, liaudies menas, mėgėjų menas, kuris artimu santykiu su profesionaliuoju menu kuria Lietuvos kultūrinį įvaizdį. Ta prasme įvairios parodos – mažos, kamerinės ir tokios jau apžvelgiančios tikro regiono raidą – aprėpia visos valstybės raidą. Jos demonstruoja ir šiuo metu esančią sampratą – o kas yra tas liaudies menas, kuris keičiasi, nes yra labai sudėtingas – čia turi vietos ir šiuolaikiniai meistrai, kurie dažniausiai yra išsilavinę, net su aukštuoju išsilavinimu, ne vien tik tai senieji kaimo amatininkai.
Žemaičių kraštas garsėja savo skulptūromis, o Šiaulių regionas – keramika.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Tautodailės parodoje eksponuojami 1070 darbų, kuriuos padarė 270 autorių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
