„Man dainavimas yra poilsis. Ačiū jums, kad ateinate į mano poilsį“, – šmaikštavo R. Kazlas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ antradienį Šiaulių koncertinėje įstaigoje „Saulė“ pristatė šiauliečiams dar neregėtą įvykį, čia atvyko ne dainininkas, ne kompozitorius, ne poetas, ne muzikantas ir ne keistuolis, bet vis tik – Rolandas Kazlas ir jo kūrybinio kelio „Pakeleiviai“, kurie dainavo ir grojo savo, pusiau savo ir visai ne savo dainas.
„Užuot sodinę ridikėlius, svogūnėlius, užuot vaikščioję po vakarėjančius Šiaulius, jūs atėjote į „Saulę“. Na, ir pažiūrėsim, kaip čia bus. Gal viskas bus gerai, gal saulės bus dar daugiau. Galų gale jūs nusipirkote įspūdingo nepigimo bilietą. Tai reiškia, kad su jumis viskas gerai. Reiškia, perteklius pinigų yra. Tikimės, kad jūsų nenuvilsime“, – pasirodęs scenoje kalbėjo R. Kazlas.
Apie save artistas nepasakojo. Girdi, ir spauda, ir televizija jau pasistengė, kad visi žinotų, kokie jo namai, koks po namus laksto šuva, kokia žmona, vaikai... „Taigi, apie save aš nekalbėsiu. Jau atsibodo, tiesą sakant. Man dainavimas yra poilsis. Ačiū jums, kad jūs ateinate į mano poilsį“, – šmaikštavo jis.
R. Kazlas savo pažadą tesėjo. Iš tiesų koncerte buvo beveik nekalbama, daugiau liūdnai tylima arba dainuojama lietuvių, anglų, prancūzų, tadžikų ir vėl lietuvių kalbomis. Tiesa, koncertuojantis artistas neslėpė, kad apie jo dainavimą sklinda visokių kalbų: „Padainavau kažkada ir paklausiau vieno bardo, kaip čia aš dainuoju. Tai jis sako: „Nu, žinai, labai, labai, labai gražiai kalbi tarp dainų.“
Panašu, kad sausakimšai koncertų salę užpildę šiauliečiai buvo sužavėti ne tik R. Kazlo kalbomis, bet ir dainomis. Geros nuotaikos dozę gavę žiūrovai koncerto pabaigoje atsistoję plojo ir dėkojo jam už puikų pasirodymą.